Vilniaus savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl mažos taršos zonos nustatymo. Ji sostinėje atsiras vadovaujantis LR alternatyvių degalų įstatymu, pagal kurį didžiųjų miestų ir kurortinės savivaldybės privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. nustatyti mažos taršos zonas. Nuo sausio 1 d. vairuotojams bus rekomenduojama šioje zonoje rinktis alternatyvius, netaršius keliavimo būdus, o ateityje planuojama svarstyti įvažiavimo ribojimus bei vietinės rinkliavos įvedimą.
Mažos taršos zonos ribos
Patvirtinta ir nuo sausio 1 d. įsigaliosianti mažos taršos zona apima šias Vilniaus senamiesčio gatves: Islandijos g., Vilniaus g. (nuo Islandijos g. iki Trakų g.), Klaipėdos g., Liejyklos g. (nuo Vilniaus g. iki Totorių g.) ir Benediktinių g. (nuo Vilniaus g. iki Šv. Ignoto g.). Šios gatvės buvo pasirinktos atsižvelgiant į transporto intensyvumą, jose vyraujančią didelę oro ir triukšmo taršą bei aktyvų pėsčiųjų ir dviratininkų eismą.
Įvažiavimo ribojimai ir vietinė rinkliava
Ateityje planuojama riboti taršių transporto priemonių patekimą į mažos taršos zoną, nustatant vietinę rinkliavą. Šiuo metu pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus to padaryti galimybių nėra. Siekiant, kad savivaldybės galėtų pagrįstai ir teisėtai rinkti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į nustatytą mažos taršos zoną, būtini šie teisės aktų pakeitimai:
- papildyti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą (šiuo metu įstatymo projektas ruošiamas), numatant, kad mažos taršos zona yra vietinės rinkliavos objektas ir už įvažiavimą į šią zoną gali būti nustatoma ir renkama vietinė rinkliava;
- papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (šiuo metu kodekso pakeitimai ruošiami), numatant vairuotojų atsakomybę už patvirtintų mažos taršos zonos nuostatų pažeidimus / nesilaikymą.
Kaip ir kiek apmokestinti taršius automobilius mažos taršos zonoje, būtų sprendžiama tik po nacionalinių teisės aktų pakeitimų.
Mažos taršos zona Vilniaus senamiestyje ne tik pagerins aplinkos kokybę, bet ir skatins miestiečius rinktis darnius keliavimo būdus, tokius kaip vaikščiojimas, dviračiai ar viešasis transportas, taip prisidedant prie darnaus judumo plėtros mieste. Sumažėję transporto srautai padės efektyviau valdyti eismą centrinėje miesto dalyje, užtikrinant didesnį saugumą ir komfortą tiek gyventojams, tiek miesto svečiams.

Teks Vilniaus burbului pėsčiomis eiti!!!
Visiška utopija
Norint mažinti oro tarša, reikia didinti kelių pralaidumą
Reikia platinti sankryžas, statyti daugiau tiltų per Nerį, įrengti stotelių kišenes viešam trasportui, susirinkti visus ,,gulinčius policininkus,, …..
Naudojamos ne tos ,,priemonės mažinti oro taršą,, ištikrųjų yra TARŠĄ DIDINANČIO PRIEMONĖS. Norint sumažinti automobilių kiekį gatvėse reikia priimti įstatymą kuris įpareigotų perkant automobilį, pateikti įgyta teisę parkuoti automobilį prie savo gyvenamos vietos.
NES TAIP YRA VISOJE EUROPOJE
tie kas keliauja automobiliais tikrai supras ką aš turiu omeny
Čia Benkunkas ar jo giminės neabejotinai turi butus
Gal ir turi, tikrai nežinau, bet toks pasakymas „neabejotinai” daug pasako apie žmogaus IQ.
MUMS REIK UŽTVERTI VISA GEDIMINO PROSPEKTĄ!!! GALI VAŽIUOTI TIK APTARNAVIMO TRANAPORTAS IR VIEŠASIS PER SANKRYŽA. PANAŠIAI KAIP KAUNE!!!!!
Tai ir dūsk į tą Kauną… Ateina kaimiečiai į valdžią ir aiškina kaip mieste turim gyventi.
Mažos taršos zona bus tik viena vienpusio eismo gatvelė su keliais įvažiavimais? Pritrūko ryžto įgyvendinti reikalavimą realiai, o ne formaliai..
Paskelbkite šių Vilniaus m. tarybos didvyrių sąrašą, kad vilniečiai žinotų už ką balsuoti kituose savivaldybių rinkimuose 😀.
Kad ir taip tom gatvėm jau niekas nevažiuoja, užteko Remygos kilpinio eismo. Patalpų savininkams visai liūdnos dienos ateina. Nuomos kainos kris gausiai…
Paskatins nezdindis is to senamiescio lauk ir netik nevaziuoti bet ir apskritai niekada ten nebuti ,kam man tas senamestis tegu sedi pirr……dukai seni