Puikus ir senai lauktas sprendinys. Pagaliau gal būt bus baigta skaitytis su egocentriniais bandymais kaišioti pagalius į šios gatvės statybos reikalus ir atsižvelgta į viso miesto žmonių bendruosius reikalus. Nors ši miesto valdžia tikrai ne transporto arterijų vystymo šalininkė, geidžiantieji tokios valdžios turėtų nebijoti šiuo atveju tarti tarti pagiriamąjį žodį jai. O gal gi ir ši valdžia pasikeis ir nebeignoruos tūkstančių žmonių pageidavimo tobulinti magistralinių gatvių tinklą sostinėje. Pavilionių gatvės istorija puikus pavyzdys, mokantis, jog prieš statant namus reikia pilnai suformuoti gatvių tinklą nes vėliau gyventojai, vadovaudamiesi asmeniniais interesais, pradeda trukdyti miesto transporto sistemos formavimo reikalus.
O gal dar planuojama, kad Vilniuje bus metro, gyvens 1mln gyventojų, kad viešasis transportas žiemą nebesmirdės bomžais, kad jo vairuotojai taps mandagūs ir tolerantiški kitiems eismo dalyviams ir nustos pažeidinėti KET, kad bus praplatinti kiemai, kad pagrindiniai miesto keliais taps pralaidesni ir taip pat bus praplatinti, kad bus atsisakyta šviesoforinio miesto apšvietimo kiekvienoje sankryžoje ir, kad bus pradėta statyti tunelius ir viadukus, kad “pėsčiųjų perėjas į dausas” pakeis peščiųjų tiltai ir viadukai, kad mieste pagaliau atsiras apšvietimas ten kur jis reikalingas, bet ne ten kur jis buvo sumontuotas prieš kelis metus ir jau kažkam keičiamas, kad keliai pagaliau primins lygius Europinės sostinės, bet ne Ukrainos provincijos kelius su Mėnulio krateriais? Tik gal jau laikas nustoti planuoti, svajoti ir žadėti?! Gal laikas pradėti realizuoti planus ir pažadus, bei susimastyti ir išgirsti ko nori miesto gyventojai, bet ne tik suinteresuoti asmenys ir verslininkai?
Knygoje “Dvimiesčio keliai”, pateikdamas autoriaus duomenis, gvildenu šiuos reikalus. Čia minimiems reikalams reiktų bent ketverių milijardų eurų. Net 25 metus, kryptingai to siekiant, tektų būti ypatingai gudriems finansų formavimo srityje ir preciziškai nuosekliems žengiant nenukrypstamai, žingsnis po žingsnio, šiuo keliu. Save laikau būtent tokiu. Deje ne visų interesai vienodi, reikia išmintingo jų derinimo ir tinkamo savų interesų pateikimo. Dariau anketines apklausas tarp labai įvairaus amžiaus žmonių ir dauguma sutiko, kad bent 5 % miesto biudžeto pastoviai būtų skiriama magistralinių gatvių bei transporto mazgų statybai. Galėtume jungtis į bendrą šių interesų gynimo sąjūdį su vadovybe bei protingais, nuosaikiais tikslais.
Puikus ir senai lauktas sprendinys. Pagaliau gal būt bus baigta skaitytis su egocentriniais bandymais kaišioti pagalius į šios gatvės statybos reikalus ir atsižvelgta į viso miesto žmonių bendruosius reikalus. Nors ši miesto valdžia tikrai ne transporto arterijų vystymo šalininkė, geidžiantieji tokios valdžios turėtų nebijoti šiuo atveju tarti tarti pagiriamąjį žodį jai. O gal gi ir ši valdžia pasikeis ir nebeignoruos tūkstančių žmonių pageidavimo tobulinti magistralinių gatvių tinklą sostinėje. Pavilionių gatvės istorija puikus pavyzdys, mokantis, jog prieš statant namus reikia pilnai suformuoti gatvių tinklą nes vėliau gyventojai, vadovaudamiesi asmeniniais interesais, pradeda trukdyti miesto transporto sistemos formavimo reikalus.
O gal dar planuojama, kad Vilniuje bus metro, gyvens 1mln gyventojų, kad viešasis transportas žiemą nebesmirdės bomžais, kad jo vairuotojai taps mandagūs ir tolerantiški kitiems eismo dalyviams ir nustos pažeidinėti KET, kad bus praplatinti kiemai, kad pagrindiniai miesto keliais taps pralaidesni ir taip pat bus praplatinti, kad bus atsisakyta šviesoforinio miesto apšvietimo kiekvienoje sankryžoje ir, kad bus pradėta statyti tunelius ir viadukus, kad “pėsčiųjų perėjas į dausas” pakeis peščiųjų tiltai ir viadukai, kad mieste pagaliau atsiras apšvietimas ten kur jis reikalingas, bet ne ten kur jis buvo sumontuotas prieš kelis metus ir jau kažkam keičiamas, kad keliai pagaliau primins lygius Europinės sostinės, bet ne Ukrainos provincijos kelius su Mėnulio krateriais? Tik gal jau laikas nustoti planuoti, svajoti ir žadėti?! Gal laikas pradėti realizuoti planus ir pažadus, bei susimastyti ir išgirsti ko nori miesto gyventojai, bet ne tik suinteresuoti asmenys ir verslininkai?
gal laikas prasiblaivinti nuo chemijos?
Knygoje “Dvimiesčio keliai”, pateikdamas autoriaus duomenis, gvildenu šiuos reikalus. Čia minimiems reikalams reiktų bent ketverių milijardų eurų. Net 25 metus, kryptingai to siekiant, tektų būti ypatingai gudriems finansų formavimo srityje ir preciziškai nuosekliems žengiant nenukrypstamai, žingsnis po žingsnio, šiuo keliu. Save laikau būtent tokiu. Deje ne visų interesai vienodi, reikia išmintingo jų derinimo ir tinkamo savų interesų pateikimo. Dariau anketines apklausas tarp labai įvairaus amžiaus žmonių ir dauguma sutiko, kad bent 5 % miesto biudžeto pastoviai būtų skiriama magistralinių gatvių bei transporto mazgų statybai. Galėtume jungtis į bendrą šių interesų gynimo sąjūdį su vadovybe bei protingais, nuosaikiais tikslais.
Ir visos sankryzos- sviesoforai. Jokio greitesnio judejimo. Tik kad pasigirt, jog “kazka darom”.
Kuo primityviau.
Gerai kad dar ne ant 1995 metų plano pabraižėt, kur laukai ne tik vietoje aplinkkelio bet ir vietoje Perkūnkiemio