Visiškai nesvarbu, kiek kartų paspausite geltoną pėsčiųjų perėjoje esantį mygtuką – ar žalias šviesoforo signalas jums įsijungs greičiau, priklauso nuo paros laiko ir konkrečios sankryžos. Taip sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksej Apanovič.
LRT.lt portalo skaitytojas Pranas domisi, kaip reguliuojami šviesoforai pėsčiųjų perėjose. „Ar tiesa, kad paspaudus prie pėsčiųjų perėjos esantį geltoną mygtuką, žalias šviesoforo signalas pėstiesiems įsijungia greičiau, nei nespaudus? Teko girdėti, kad tai – tik apgaulė pėstiesiems nuraminti. O jeigu tuos mygtukus paspaustų abiejose kelio pusėse esantys pėstieji, ar žalias signalas įsijungtų dar greičiau? Ir ar turi kokios įtakos, kiek kartų bus paspaustas tas pats mygtukas?“ – teiraujasi vyriškis.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovo A. Apanovič teigimu, daugumoje pagrindinių Vilniaus miesto gatvių yra įdiegti „žalieji“ transporto koridoriai, kurių veikimas yra paremtas cikliniu šviesoforų valdymu – kiekvienoje iš sankryžų yra nustatytas tam tikros trukmės ciklas. Ciklų trukmės priklauso nuo paros laiko ir koridoriaus (pvz., naktį ir savaitgaliais ciklo trukmė siekia 60 arba 70 sekundžių, dienos metu – 90 arba 105 sekundes, piko metu – 120–140 sekundžių).
„Dėl šios priežasties po mygtuko paspaudimo žaliojo šviesoforo signalo laukimo laikas sankryžose arba perėjose yra skirtingas: jei netoli pėsčiųjų perėjos, kurią bandoma pereiti, yra viena ar kelios sankryžos, darbo režimai tarp šalia esančių sankryžų bus sinchronizuoti ir transporto srautas per šalia esančias sankryžas leidžiamas koordinuotai. Todėl pėsčiasis, paspaudęs pėsčiųjų mygtuką, gaus leidimą pereiti gatvę ne iš karto, o tik tam tikru, iš anksto nustatytu, laiku. Tokiu atveju pėsčiojo laukimo laikas gali siekti nuo 1 sekundės iki 110 sekundžių (arba nuo 1 iki 130 sekundžių) piko metu, 1–95 sekundes dienos metu, 1–80 sekundžių savaitgaliais ir 1–60 sekundžių naktimis. Laukimo laikas taip pat priklauso nuo sensorinio mygtuko aktyvavimo momento – jeigu mygtukas nuspaustas šviesoforų ciklo pradžioje, tai laukimo laikas bus ilgesnis, jeigu ciklo pabaigoje – labai trumpas“, – aiškina specialistas.
Anot jo, esant kitam eismo valdymo metodui, pėsčiojo laukimo laikas prie perėjos ženkliai sutrumpėja, ir tuomet jis svyruoja nuo 1 iki 50 sekundžių. Toks eismo valdymo metodas įmanomas pavienėse sankryžose ar pėsčiųjų perėjose, kur sankryžų darbo režimai nėra sinchronizuojami tarpusavyje.
Kiek kartų bus paspaustas pėsčiųjų mygtukas, pašnekovo teigimu, visiškai nesvarbu – užtenka vieno paspaudimo, kad sankryžos valdiklis sureaguotų į pėsčiojo užklausą. Be to, nuo paspaudimų skaičiaus nepriklauso ir tai, ar anksčiau, ar vėliau įsijungs žaliojo šviesoforo signalas pėstiesiems.
Daugiau informacijos apie šviesoforus, pėsčiųjų perėjas, eismo valdymo bei reguliavimo įrangą bei valdymo metodus galima rasti www.sviesoforai.lt.
