Jei norite išvengti rytinių spūsčių, esant galimybei, iš namų išvykite anksčiau arba pasirinkite kelią, kuriame eismas ne toks gausus. Taip LRT RADIJUI sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. Anot jo, dar vienas būdas sumažinti eismo spūstis – vengti dažniausių vairavimo klaidų.
– Ar suskaičiuota, kiek automobilių sugrįžta rugsėjo pradžioje į gatves?
– Vilniaus miesto savivaldybė pastebi, kad rudenį, lyginant su vasaros mėnesiais, automobilių padaugėja apie 30–40 proc. Kai kuriose gatvėse netgi pastebimas iki 50 proc. augimas. Tai yra natūralu, nes mokiniai grįžta į mokyklas, darželius. Dėl to ir išauga tas srautas.
– LRT RADIJO klausytojų nuomone, spūstys dar padidės per rugsėjį ir spalį, nes į didmiesčius grįš studentai. Tačiau klausytojai taip pat įsitikinę, kad mes galime pasiguosti tuo, kad kituose Europos didmiesčiuose spūstys dar didesnės. Ar sutinkate su tokiomis nuomonėmis?
– Visiškai sutinku su klausytojais. Jie mato, kas realiai vyksta, dalinasi savo nuomonėmis. Bet norėčiau pastebėti, kad bent Vilniaus mieste, lyginant su pernai metais, spūstys pirmosiomis rugsėjo dienomis gerokai sumažėjusios.
Spūstys mažesnės tiek Justiniškėse, tiek Šeškinėje. Patekimas iki centro, važiuojant Ukmergės g., nepalyginamai greitesnis. Tam įtakos neabejotinai turėjo Vakarinis aplinkkelis. Jeigu lyginant pernai metų laikotarpį, kiek teko diskutuoti su kolegomis, galima sakyti, dvigubai greičiau visi patenka iki centro ir spūstyse praleidžia daug mažiau laiko.
– Pernai Vilniuje organizuotas naujoviškas žiedinių sankryžų ženklinimas. Kaip pasikeitė pralaidumas? Ar vairuotojams patogiau?
– Taip, Susisiekimo ministerijos iniciatyva buvo pertvarkytas tiek Olandų, tiek Minsko žiedas – į žiedinę sankryžą galima pakliūti dviem juostomis. Vilniaus miesto savivaldybė atliko tyrimus ir nustatė, kad pralaidumas pagerėjo 30–35 proc. Tai gana daug.
– Daliai žmonių pasirinkimo nėra – rytiniu piko metu tenka važiuoti į darbą, vežti vaikus į mokyklą ar darželį. Ką patartumėte tokiems vairuotojams?
– Galbūt reikėtų racionaliau planuoti laiką. Apie 7 val. spūstys mažesnės. Didžiausias pikas pastebimas nuo 7.30 val. iki 8.00 val. ryto. Na, būna, kad spūstys užsitęsia ir iki 8.30 val. Jeigu yra galimybė, reikėtų išvažiuoti anksčiau arba pasirinkti kitą maršrutą.
Vilniuje daug kas pradėjo naudotis Vakariniu aplinkkeliu. Tai atlaisvina pagrindines gatves, kurios veda iki centro.
Reikėtų bandyti kooperuotis su kitais, galbūt kaimynais, kad automobilyje važiuotų daugiau žmonių ir būtų galima naudotis „4+“ juosta. Taip irgi galima greičiau pasiekti centrą.
– Probleminės vietos kai kur susiformavo netgi įvažiuojant ar išvažiuojant iš Vakarinio aplinkkelio. Ar jos kaip nors stebimos rudeniop, kai padidėja automobilių srautai?
– Taip, Vakarinio aplinkkelio probleminės vietos yra taisomos, atliekamos rekonstrukcijos. Tos problemos iki metų pabaigos turėtų išnykti.
Kalbant apie kitas vietas, labai gerai žinomas Vilniaus miesto Pedagoginis žiedas, kur pasitaiko daug techninių įvykių, apskritai susidaro daug problemų dėl eismo pralaidumo. Pagrindinė problema – žiedo diametras pernelyg didelis, todėl žiede važiuojama dideliu greičiu.
Dėl to savivaldybė taip pat planuoja atlikti pedagoginio žiedo rekonstrukciją, kad eismas būtų suprantamesnis, kad būtų mažiau konfliktinių taškų. Šiame žiede taip pat turėtų gerokai sumažėti spūstys.
– Gal galėtumėte patarti, kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų?
– Kokios daromos pagrindinės vairuotojų klaidos? Tai sankryžų blokavimas. Vilniaus miesto savivaldybė paženklino sankryžas geltonomis juostomis, kas dar kartą atkreipia vairuotojų dėmesį, kad jie neblokuotų sankryžų, kai dega žalias šviesoforo signalas. Tai viena iš spūsčių priežasčių.
Antroji priežastis – techniniai eismo įvykiai. Reikia suprasti, jeigu įvyko nelaimingas atsitikimas, derėtų pabandyti kuo greičiau nufotografuoti automobilius ir, netrukdant srautui, eismui, deklaracijas užpildyti kažkur atokiau.
Taip pat svarbus netolygus pajudėjimas. Tai labai aktuali Vilniaus miesto vairuotojų problema. Nežinau, gal vairuotojai būna išsiblaškę, bet nėra tos vadinamos bangos, tolygaus pajudėjimo, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje ar kitose šalyse, kai vairuotojai, galima sakyti, visi tolygiai pajuda iš vietos ir nėra tokių vadinamų miegančių vairuotojų.
Galbūt paskutinė problema, kuri man atrodo vis aktualesnė, – jeigu yra spūstis, vairuotojai dažnai nukreipia dėmesį į mobiliuosius telefonus ir, kai jau reikia pajudėti (tenka man pačiam matyti), tai padedamas telefonas, gaištamas laikas, neįvertinamas atstumas ir dar labiau apsunkinamas tas pajudėjimas.
Kartais net girdisi, kaip kiti vairuotojai ragina signalu, kad greičiau važiuotų, o priežastis ta, kad vairuotojas naudojasi mobiliuoju telefonu. Reikėtų atsiriboti nuo mobilaus telefono ne tik vairuojant, bet ir esant spūstyse. Derėtų padėti jį atokiau, kad nesinorėtų naudotis. Tai trukdo ir dėl to taip pat išauga spūstys.
