Besikeičiančiame Vilniuje vienas dalykas išlieka stabilus – automobilių spūstys. Kad ir ko imtųsi eismo ekspertai, spūstys miesto gatvėse net didėja. Praėjusiais metais vienas automobilininkas vakarinio piko metu spūstyse praleido 101 minutę ir 18 sekundžių.
Iki 2024 metų sausio 1 d. Vilniuje buvo įregistruotos 422 tūkst. 626 transporto priemonės. Nuo 2022 m. spalio 1 d. jų padaugėjo beveik 24 tūkst.
O naujų magistralinių gatvių, kurios palengvintų judėjimą mieste, nepadaugėjo.
Per dieną – 21 spūstis
Praėjusiais metais registruotos 7 tūkst. 803 transporto spūstys. Kiekviena jų vidutiniškai trukdavo 89 min. Padalinę iš dienų skaičiaus per metus, gautume kiek daugiau nei 21 spūstį kiekvieną dieną.
Žinoma, taip nėra, tai tik statistika, nes kai kuriomis dienomis spūsčių gal ir apskritai nebuvo.
Pernai daugiausia eismo kamščių sostinėje fiksuota trečiadieniais – 1675. Kiek mažiau jų buvo antradieniais (1645) ir ketvirtadieniais (1618).
Pirmadieniais ir penktadieniais spūsčių skaičius buvo panašus – 1361 ir 1370. Savaitgaliais eismo sąlygos palankiausios kelionėms Vilniuje savo automobiliu. Šeštadieniais fiksuotos 103 spūstys, o sekmadieniais – 31.
2023 m. mažiausiai eismo spūsčių buvo liepos (176) ir rugpjūčio (306) mėnesiais.
Labiausiai Vilnius užsikimšęs gegužę (922 spūstys), spalį (943) ir lapkritį (917).
Atokvėpis – savaitgalį
Vilniuje eismo spūstys skirstomos į rytinį piką, vakarinį piką ir kitokio meto piką.
2023 m. daugiausia transporto susikimšimo registruota vakare (3843 spūstys). Ryte jų buvo 3054, kitu laiku – 906.
Pagal savaitės dienas rytinio ir vakarinio piko kamščiai būdavo daugiausia darbo dienomis, kito meto piko spūsčių pasitaikydavo ir savaitgaliais, bet tokių spūsčių buvo nedaug.
Rytinio piko eismo spūstys miestą kaustė visais mėnesiais, tik vasarą jų būdavo gerokai mažiau.
Rytinės eismo spūstys prasideda 7 val. 10 min.–7 val. 30 min., o išsisklaido 9 val.–9 val. 30 min.
Probleminės eismo arterijos
Vilniaus gatvės, kur praėjusiais metais buvo daugiausia eismo spūsčių:
1. Antakalnio g. (Olandų žiedo link) – 189 spūstys, jos vidutiniškai truko po 100 min.
2. Geležinio Vilko g. (į centro pusę Ukmergės g. link) – 188 spūstys, vidutiniškai trunkančios 95 min. Taip pat Geležinio Vilko g. dalis (į centrą nuo Ozo g. iki Žalgirio g.) – 94 spūstys, trukmė – 65 min.
3. Olandų g. (Olandų žiedo link) – 187 spūstys, vidutiniškai trunkančios 108 min.
4. Pilaitės pr. (centro link) – 181 spūstis, vidutiniškai trunkanti 98 min. Šio maršruto tęsinyje, T.Narbuto g. (centro link, iki Sėlių g.), suskaičiuota jau mažiau – 83 spūstys, vidutiniškai trunkančios 54 min. Akivaizdu, kad šviesoforai, esantys sankirtoje su Laisvės pr., daro įtaką spūsčių skaičiui ir jų trukmei.
5. Ozo g. (Ozo ir Gelvonų g. link) – 135 spūstys, vidutiniškai trunkančios po 100 min. Šios gatvės tęsinyje Ozo g. (Kareivių ir Kalvarijų g. link) užfiksuotos 166 spūstys, kurios vidutiniškai truko 84 min.
6. Molėtų pl. (link centro, iki Mokslininkų g.) – 149 eismo kamščiai, vidutiniškai trukę 56 min.
Bėdos – kiekvieną dieną
2023 metais buvo 251 darbo diena. Vasaros mėnesiais rytinių spūsčių buvo kur kas mažiau, tad galima daryti išvadą, kad bent jau pirmuose keturiuose maršrutuose kamščiai buvo beveik kiekvieną darbo dieną.
O kurios spūstys truko ilgiausiai?
Gegužės 10-ąją spūstis Gariūnų g., link Paneriškių g., truko 3 val. 40 min.
Tą pačią dieną 3 val. 10 min. tęsėsi rytinė eismo spūstis Ukmergės g. (Geležinio Vilko g. link).
Keletas eismo spūsčių, trukusių po 3 val., buvo ir lapkričio 23 d. Tą dieną Vilniuje buvo sudėtingos oro sąlygos.
Vasaros vakarai ramesni
Vakarinio piko eismo spūsčių ypatumas – jų vasarą būna mažiau nei rytais.
Vakarinės spūstys prasideda 16 val.–16 val. 30 min., o baigiasi 17 val. 30 min.–18 val. 30 min.
Gatvės, kurias 2023-iaisiais dažniausiai kaustė spūstys:
1. Geležinio Vilko g. (iš centro A.Goštauto g. link) – 160 spūsčių, vidutinė trukmė – 91 min. Geležinio Vilko g. atkarpa (iš centro Žalgirio g. link) – 214 spūsčių po 115 min. Geležinio Vilko g. atkarpoje (nuo Žalgirio g. iki Ozo g.) registruoti 49 eismo kamščiai, kurių vidutinė trukmė – 78 min.
2. Kareivių g. (Žirmūnų link nuo O.Milašiaus g.) – 135 spūstys, kurios vidutiniškai truko 101 min. Kareivių g. atkarpoje (Verkių g. link Žirmūnų g.) – 212 spūsčių, vidutiniškai trukusių 125 min. Kareivių g. Kalvarijų g. link, nuo Verkių g. – 124 kamščiai, kurių vidutinė trukmė buvo 103 min.
3. Olandų g. (Olandų žiedo link) – 211 spūsčių, vidutiniškai trunkančių 126 min.
4. Lukiškių g. (Gynėjų g. link) – 202 spūstys po 147 min.
5. Konstitucijos pr. (iš centro T.Narbuto g. link) – 195 eismo kamščiai, vidutiniškai trukę 122 min.
nato-ismuse-is-veziu">NATO išmušė iš vėžių
Ilgiausiai, net 780 min., arba 12 val., liepos 11 d. truko spūstis Gariūnų g., link Paneriškių g. Priežastis – NATO viršūnių susitikimas, kuris Vilniuje vyko liepos 11–13 d.
Kelis kartus buvo registruotos spūstys, trukusios po 5 val., – Savanorių pr. (Račių g. link) rugpjūčio 6 d., Lukiškių g. (Gynėjų g. link) lapkričio 24 d., Kareivių g. (nuo Verkių g. link Žirmūnų g.) rugsėjo 22 d., Geležinio Vilko g. (A.Goštauto g. link) rugsėjo 15 d.
Vakarinio piko spūsčių vidutinė trukmė buvo ilgiausia, kiek daugiau nei 101 min. per 2023 m.
Stabdė ir kliūtys kelyje
Kitu paros metu irgi buvo užfiksuota įspūdingų spūsčių, kurios susidarė ne dėl didelio automobilių srauto, o dėl kliūčių kelyje.
480 min., arba 8 val., truko spūstis rugpjūčio 9 d. Geležinio Vilko g. (Ozo g. link), nes šioje gatvės atkarpoje buvo pradėti kelio remonto darbai.
Balandžio 11 d. (antra Velykų diena) spūstis Kareivių g. (nuo Žirmūnų g. link Kalvarijų g.) tęsėsi 7 val. 15 min.
Dėl kelio remonto darbų gatvių atkarpose Ozo g. (nuo Gelvonų g. link Kalvarijų g.) bei Kareivių g. (nuo Žirmūnų g. link Kalvarijų g.) vairuotojai kentėjo dėl ilgai trunkančių eismo spūsčių.
2023 m. šiose gatvėse net 10 eismo spūsčių truko po 6–7 val.
Net ir Kalėdų eglutės įžiebimas buvo sukaustęs miesto centrą. Gruodžio 2 d. Arsenalo, Žygimantų ir T.Vrublevskio gatvėse eismo spūstis vakare truko 3 val. 35 min.
Gruodžio 9 d. Tilto g. (link T.Vrublevskio g.) eismo kamštis truko 5 val. 35 min., nuo 13 val. 5 min. iki 19 val. 5 min.
Automobilių spūstys Vilniuje per ketverius metus padidėjo
„Spūstys Vilniaus mieste susiformuoja dėl neišplėtotos infrastruktūros.
Per mokinių atostogos spūsčių beveik nebūna. Kodėl? Atsakymas paprastas: Vilnius ne vienus metus plėtėsi ir toliau yra ne tik plečiamas, bet ir tankinamas tam tikruose rajonuose, tačiau infrastruktūra vėluoja, neskubama statyti naujų mokyklų ir darželių.
Todėl tėvai vežioja vaikus į mokyklas kitame miesto gale.
Labai akcentuojamos investicijos į dviračių takus, bet į magistralinius kelius taip pat reikia investuoti. Ir reikia tai daryti apgalvotai, numatant kelis žingsnius į priekį, o ne taip, kaip daroma Vilniuje.
Nors Vilniuje ir yra du aplinkkeliai, iki jų miesto gatvėmis sudėtinga nuvažiuoti.
Dauguma magistralinių gatvių neveda į aplinkkelius, o veda kažkur kitur. Viskas buvo daroma atvirkščiai, lyg neplanuojant, kad kada nors tas aplinkkelis bus. Tokios planavimo klaidos sukelia spūstis.
Galiu pasakyti, kur automobilių spūstys bus milžiniškos ir didės ateityje, – Olandų gatvėje, Antakalnio, Žirmūnų žieduose.
Todėl, kad miestas plečiasi į pietus, bet transporto infrastruktūra nėra atitinkamai plečiama.
Tik laiko klausimas, kada užsikimš visos šios arterijos ir gatvės taps neišvažiuojamos“, – komentuoja Žygimantas Mauricas „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Autorius: Viktoras Žvinys, „Lietuvos rytas“ „Sostinė“
