Po Vilniaus gatves kelis mėnesius maršrutuos troleibusai, apipavidalinti žinomų ir aktyviai kuriančių Lietuvos ir Estijos naujosios kartos tapytojų darbų atvaizdais.
Balandžio 24 dieną, antradienį 11 val. kviečiame į viešojo transporto stotelę „Europos aikštė“, kur pusvalandžiui specialiai sustos visi projekto troleibusai, o vienam iš jų išgersime kavos ir pabendrausime su projekto menininkais.
Projekto dalyviai – tapytojai: Goda Lukaitė ir Donata Minderyte (nr. 1 troleibusas), Monika Plentauskaitė ir Alexei Gordin ir. 4 troleibusas), Kazimieras Brazdžiūnas ir Vita Opolskytė (nr. 20 troleibusas), Kristina Ališauskaitė ir Rosanda Sorakaitė (nr. 7 troleibusas), Kristi Kongi ir Monika Furmana (nr. 16 troleibusas)
Vakare, 18 Valandą kviečiame į Energetikos ir technikos muziejus, Rinktinės g. 2, kur įvyks 100 mokinių pučiamųjų orkestro performansas skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti ir 2017 metų „Tapybos Maršrutizatorių“ fotografijų paroda. Joje bus eksponuojami įvairiose Vilniaus vietose nufotografuoti projekto troleibusai.
Tapyba egzistuoja įvairiais pavidalais. Tapybos paveikslas kuria savąjį virtualujį prasmės įvykį, kuris veikia savo paties viduje. Kita vertus, meno kūriniai veikia kaip simuliakrai, savo prigimtimi visiškai nepanašūs į tobuluosius daiktų modelius. Realiai egzistuojantys kūnai, daiktai kuria efektus, kurie išlaiko panašumą, bet atsiranda kitais pavidalais. Vienas naujųjų tapybos pavidalų — skaitmeninė visų vaizdų būtis. Jaunoji tapytojų karta ypatinga tuom, jog ji formavosi veikiama skaitmeninių medijų, o patys multimedijų ekranai padarė ženklią įtaką šiuolaikinės visuomenės santykiui su atvaizdais. Troleibusas veikia tarsi socialinio tinklo siena, ant kurios įkūnijama šiuolaikinė tapyba apjungia pačias įvairiausias miestiečių ir svečių grupes, kurios paprastai išsluoksniuojamos kaip skirtingos ir ne visuomet susikertančios žiniasklaidos portalų, kalbų, televizijų ir spaudos priemonių auditorijos.
Tad šis projektas — tai žvilgsnis į fizinės tikrovės ir vis labiau virtualėjančio mūsų bendravimo sankirtas. Menininkai taip pat siūlo pamąstyti, kas atsitinka, kai tapyba išeina iš parodų salės ir keliauja po miestą, sukurdama įvykį vilniečių kasdienybėje, nustebindama miesto svečius, pademonstruodama jiems mūsų miesto gyvybingumą, reflektyvų bei autoironišką santykį su dabartimi.
Pučiamųjų orkestrų pasirodymai kaip ir Škoda TR 14 troleibusai veikia kaip atminties ženklai turintys sentimentaliąją įkrovą. Pučiamųjų orkestrai dažni įvairių valstybinių, miesto švenčių, kurortų, gimazistų išleistuvių dalyviai tiek nepriklausomos tiek okupuotos Lietuvos istoriniais laikotarpiais. Pučiamųjų orkestrų muzika buvo siekiama atspindėti vienos ar kitos valstybės galią, imperializmo siekius arba – atvirkščiai – iškovotą nepriklausomybę. Troleibusai TR -14 miesto nomadiškieji kūnai, menantys Lietuvos nepriklausomybės atgavimą, prie kurių jungiasi įvairialypės miestiečių patirtys.
