Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, žiaurus Ukrainos karas rodo, kad pirmąją pagalbą turi mokėti suteikti kiekvienas. Todėl ministerijoje rengiami siūlymai, kaip žmones to išmokyti, pasakojama LNK reportaže.
Vairuotojai yra tie, kurie pirmąją medicinos pagalbą išmoksta suteikti siekdami vairuotojo pažymėjimo. Tačiau esą išmoksta ir paskui pamiršta. Ministerija svarsto, kad vairuotojai galėtų dažniau atnaujinti savo pirmosios pagalbos teikimo įgūdžius.
„Matome, kad pirmosios pagalbos įgūdžiai yra neatnaujinami ir vairuotojai juos praranda. Tad yra siūlymas, kad kas penkerius metus atnaujintų šias žinias”, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėja Viktorija Buzytė.
Pavyzdžiui, kas penkerius metus pirmosios pagalbos įgūdžius atnaujina profesionalūs vairuotojai ar baseinuose dirbantys žmonės. Vis dėlto vairuojančių žmonių Lietuvoje yra apie 1,5 mln. Šiuo metu pirmąją pagalbą suteikti mokoma, pvz., Raudonajame Kryžiuje. Tačiau visų vairuotojų per trumpą laiką jis išmokyti tikrai nepajėgtų.
„Šiuo metu mes turime 24 instruktorius. Jeigu mokymai trunka iki keturių valandų po dvylika žmonių, tai tikrai apsukos turėtų būti didelės ir turbūt ne vien Raudonasis Kryžius apmokymus turėtų organizuoti, – sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė. – Taigi viskas yra įmanoma, bet šiandien įgyvendinti tai būtų sudėtinga“.
Praktiniai pirmosios pagalbos kursai trunka keturias valandas. Jų kaina – 25 eurai. Vairavimo mokyklose tokie kursai, pasak kalbintų žmonių, dažnai tik formalumas.
„Jei atvirai, labai seniai tas buvo. Likusios teorinės žinios, praktinių gal reikėtų“, – sakė žurnalisto pakalbinta moteris.
„Jeigu paklaustume bet kurio vairuotojo, kaip, tarkim, daromas dirbtinis kvėpavimas, kokiu santykiu širdies masažas, kiek įpūtimų turi būti, klausimas, kiek atsakytų“, – svarstė užkalbintas pašnekovas.
Išties pirmąją pagalbą taisyklingai suteikti mokėtų retas.
„Pačią primityviausią nebent, seniai buvo tie kursai“, – kraipė galva gatvėje paklaustas vyras.
Ekspertai pastebi, kad net jei pirmosios pagalbos kursai vairavimo mokyklose rengiami rimti, dažniausiai jie neįdomūs patiems mokiniams.
„Iš mokinių matydavosi toks požiūris, kad, jei reikia, na, gerai jau išklausysiu, pažiūrėsiu, bet negaišinkit mano laiko“, – sakė saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas.
Vis dėlto kas penkerius metus kartoti kursus norėtų retas vairuotojas.
„Manyčiau, kad tai nepadės. Jeigu tu su tuo nesusiduri kasdien, po metų to nepadarysi. Antra vertus, kiek žmonių tiesiog apalptų pamatę kraują“, – savo nuomonę išsakė vyras.
„Manau, per dažnai. Nežinau, tai pinigų taškymas“, – svarstė kita pakalbinta pašnekovė.
„Kas penkerius metus lankyti iš naujo? Jie taip greitai praeina! Manau, nuo to drąsos neatsiras suteikti pirmąją pagalbą ar ne“, – tokia buvo sutiktos poros nuomonė.
Tad jei vairuotojams reikės kursus kartoti dažniau, vargu, ar tai padės.
„O gal kitas net į kraują žiūrėti negali. O jei tu negali žiūrėti į kraują, tu negali sutvarstyti tos, tarkim, avarijos metu nutrauktos kojos, tai mes tau neleisime vairuoti visą gyvenimą?! Ar čia tas metodas? Nelabai supratau“, – kalbėjo A. Pakėnas.
Be to, reikia labai gerai pagalvoti, kaip užtikrinti, kad tokių kursų dažnas išklausymas nevirstų paprasčiausiu pasipinigavimu.
„Pas mus žmonės kūrybingi. Jeigu nenorės, greitai ras būdą, kaip tai apeiti. Kaip ir dabar vyksta. Kai kurios įmonės „prekiauja“ tais pažymėjimais ar internetu atlieka kažkokius formalius mokymus“, – svarstė saugaus eismo ekspertas.
Ministerija ramina – dar niekas iki galo nenuspręsta.
„Yra daug ir kitų galimybių, kaip visuomenė, ne tik vairuotojai, galėtų išmokti teikti pirmąją pagalbą. Galbūt galima būtų mokyklose vyresnių klasių moksleiviams rengti tokius kursus“, – savo nuomonę išsakė kalbintas vyras.
Galutinių sprendimų, kaip išmokyti tautą suteikti pirmąją pagalbą, laukiama artimoje ateityje.
Šaltinis: LNK
