Nepaisant to, kad bendras susisiekimo vertinimas, lyginant su kitomis sritimis, yra aukščiausias, vos 4 iš 10 vilniečių mano, jog situacija šioje srityje gerėja, rodo nekilnojamojo turto bendrovė „Darnu Group“ inicijuotas išsamus Vilniaus gyventojų tyrimas.
Tyrimas atskleidė, kad nepaisant dažnai linksniuojamų Vilniaus susisiekimo problemų, šį gyvenimo kokybės aspektą gyventojai vertina geriausiai – vidutiniškai 7,4 balo iš 10. Prasčiausiai iš tirtų aspektų vilniečiai vertina paslaugų pasiūlą – tik 6,3 balo. Saugumą Vilniaus gyventojai vertina 6,9 balo, švarą ir tvarką mieste – 6,7 balo, o žaliąsias ir laisvalaikio erdves – 6,6 balo iš 10.
Tyrimas atskleidė, kad labiausiai vilniečiai yra nepatenkinti galimybėmis parkuoti automobilį (5,1 balo iš 10), transporto kamščiais (5,8) ir pėstiesiems skirtų šaligatvių būkle (5,9). Susisiekimo atžvilgiu geriausiai vertinamos galimybės mieste keliauti viešuoju transportu – sostinės gyventojai teigiamai vertina jo kursavimo dažnį (7,2) ir maršrutų pasiūlą (7,4).
„Darnu Group“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad saugumo aspektu beveik 60 proc. vilniečių pokyčių mieste nemato. Visgi didžioji dalis gyventojų teigia, kad su rimtais nusikaltimais kaimynystėje per pastaruosius metus susidurti neteko. Rečiausiai susiduriama su įvairiomis vagystėmis (7,6 balo iš 10) bei gaisrais (7,5), o dažniausiai – su eismo įvykiais (5,1).
Vertindami švarą ir tvarką mieste, beveik 40 proc. vilniečių mano, kad šiuo aspektu Vilnius juda į priekį. Geriausiai vertinamos sudaromos galimybės rūšiuoti šiukšles (7,4 balo iš 10) bei gyvenamosios aplinkos triukšmingumas (6,7). Kaip labiausiai apleistas sritis vilniečiai įvardija bendruomenių iniciatyvas švarai ir tvarkai palaikyti (4,9) bei šaligatvių ir gatvių priežiūrą, jų valymą (5,8).
Tyrimo duomenys patvirtino, kad 93 proc. vilniečių gyvenimo kokybei svarbios aplink jų rajoną esančios žaliosios ir laisvalaikio erdvės, tačiau tik mažiau kaip pusė apklaustųjų (41 proc.) teigia, kad šalia jų gyvenamosios vietos tokių erdvių būklė pagerėjo.
Pasak miestiečių, šalia jų gyvenamosios vietos yra pakankamai parkų (7,3 balo iš 10) ir kitų žaliųjų erdvių (7,1). Tačiau jie itin pasigenda kultūros ir meno objektų (4,9) vandens telkinių (5,4) bei suformuotų erdvių bendravimui su kaimynais, tokių kaip suoliukai ar laužavietės (5,9).
Tyrimas atskleidė, kad opiausia Vilniuje vyraujanti problema, daranti įtaką gyvenimo kokybei, yra viešųjų ir privačiųjų paslaugų pasiūla. Vos mažiau nei trečdalis (31 proc.) respondentų teigia, kad situacija šuo aspektu gerėja, o beveik 60 proc. apklaustųjų mano, kad ji nepakito.
Labiausiai vilniečiams šalia jų gyvenamosios vietos trūksta pramogų erdvių (5,3 balo iš 10), galimybių lankyti įvairius būrelius (6) ar užsiimti kita ikimokykline arba popamokine veikla (6,1). Nepaisant to, prekybos vietų ir komercinių paslaugų pasiūla vertinama pakankamai gerai – atitinkamai 7,6 ir 7,2 balo.
Tyrimą „Gyvenimo kokybė“ atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, kuri apklausė 1024 respondentus, reprezentuojančius visus Vilniaus gyvenamuosius rajonus. Tyrimas atliktas 2023 m. pirmąjį pusmetį.
ELTA (ELTA)
