Visuomenei pristatytos keturios galimos „Rail Balticos“ geležinkelio trasų nuo Kauno iki Vilniaus specialiojo plano alternatyvos. Pristatymo metu projekto rengėjai supažindino su siūlomomis alternatyvomis ir kartu su Susisiekimo ministerijos bei „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės „LTG Infra“ atstovais atsakė į gyventojų klausimus.
„Tarptautinis „Rail Balticos“ projektas yra apie tai, kaip greitai ir patogiai pasiekti visus Europos miestus, sujungiant Vilnių su Varšuva ir Ryga. Natūralu, kad šio savo mastu išskirtinio projekto eiga sulaukia daug visuomenės dėmesio, todėl mums ypač svarbu palaikyti dialogą su vietovių, per kurias eis šis geležinkelis, bendruomenėmis, verslais ir savivalda, viešuose pristatymuose ir diskusijose rasti efektyviausius sprendinius ir kuo taikliau atliepti visų poreikius ir lūkesčius. Todėl Vilniaus ir Kauno regionų gyventojai kviečiami aktyviai dalyvauti šiuo metu vykstančiame teritorijų planavimo procese, drauge ieškoti geriausių sprendimų“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Optimalios naujos trasos „Rail Balticos“ geležinkeliui ieškoma dėl to, kad šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Balticai“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui. Nutiesus „Rail Balticą“, susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno pagreitės beveik dvigubai ir truks iki 38 minučių.
Projekto rengėjai – Jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir DB Engineering & Consulting GmbH – parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. L. Maskaliovienės teigimu, sprendimas prijungti Vilnių neabejotinai padidino viso „Rail Balticos“ projekto vertę. Nutiesus europinę vėžę iki Vilniaus, sostinės geležinkelio stotis taps tarptautine „Rail Balticos“ stotimi, o kelionė tarp Vilniaus ir Kauno oro uostų užtruks apie pusvalandį.
Šiuo metu yra svarstomos visos ruožo Vilnius–Kaunas alternatyvos: įvertinus pateiktas pastabas, aptarus jas su visuomene ir atsakius į visus raštu pateiktus pasiūlymus, iki šių metų pabaigos planuojama išrinkti optimalią alternatyvą, labiausiai atitinkančią susisiekimo poreikius, europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei keliamus techninius ir technologinius parametrus ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios. Siekdami užtikrinti proceso atvirumą ir kuo platesnį visuomenės įsitraukimą, plano rengėjai, projekto partneriai bei Susisiekimo ministerijos atstovai dar susitiks su konkrečiomis bendruomenėmis, gyvai aptars joms vis dar kylančius klausimus.
Kitąmet bus viešinami jau konkretūs sprendiniai, kuriuose bus identifikuotos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos bus planuojama „Rail Balticos“ geležinkelio linija. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai bei jų kaimynai, kurių sklypuose ar kaimyniniuose sklypuose bus planuojamas europinės vėžės geležinkelis, apie tai bus informuoti registruotaisiais laiškais.
Visa su „Rail Balticos“ projektu susijusi informacija viešinama projekto svetainėje (https://www.rail-baltica.lt/) ir Susisiekimo ministerijos tinklalapyje. Artimiausiu metu juose bus sukurta nauja skiltis DUK (Dažniausiai užduodami klausimai), kur bus galima susipažinti su aktualiausiais klausimais ir atsakymais „Rail Balticos“ projekto teritorijų planavimo, projektui reikalingos žemės išpirkimo, kompensavimo mechanizmo srityse.
