Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad Lietuvos Laukia sudėtingos derybos su Europos Komisija dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpos iš Kauno į Vilnių finansavimo.
„Laukia sudėtingos diskusijos dėl europinės vėžės linijos į Vilnių finansavimo. Su Latvijos ir Estijos partneriais esame sutarę, kad ši jungtis yra projekto „Rail Baltica“ sudėtinė dalis. Tai reiškia, kad ji turi būti finansuojama iš to paties instrumento ir tokiu pat finansavimo intensyvumu, kaip ir visas projektas. Itin svarbu išlaikyti 85 proc. finansavimo lygį europinėmis lėšomis. Komisijos pasiūlyme yra aiškios sąlygos „Rail Baltica“ finansavimui suteikti prioritetą, ir mes derybose sieksime jas išlaikyti bei tobulinti“, – pranešime spaudai cituojamas R. Masiulis.
Anot ministro, „Rail Balticai“ Lietuvoje dar reikia apie 1,8 mlrd. eurų paramos.
R. Masiulio teigimu, bus stengiamasi, kad „Rail Baltica“ projektas toliau gautų maksimalų finansavimą. Be to, anot ministro laukia sunkios derybos, kad „Rail Balticos“ atkarpa Vilnius–Kaunas būtų finansuojama Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. „Connecting Europe Facility“, CEF) lėšomis.
Balandį R. Masiulis Taline paragino EK teisiškai įforminti Vilniaus ir Kauno atšaką kaip dalį „Rail Baltica“. Jo teigimu, tai užtikrintų, jog 100 kilometrų ilgio geležinkelis galėtų gauti CEF finansavimą. Jos lėšomis finansuojamas beveik visas „Rail Baltica“ projektas.
EK Mobilumo ir transporto direktorato vadovas Henrikas Hololei (Henrikas Hololėjus) balandžio pabaigoje BNS sakė, jog teisiškai Vilniaus–Kauno atšaka „Rail Baltica“ dalimi galės tapti tik 2023 metais. Jo nuomone, Lietuva galėtų lėšas jai imti iš regioninės politikos fondų.
Finansavimo klausimas linijai Vilnius–Kaunas iki šiol nebuvo išspręstas, nes trys Baltijos šalys prieš kelerius metus ilgai nesutarė dėl atkarpos. Dėl to strigo ir derybos dėl bendros Baltijos šalių įmonės steigimo. Viena ginčų priežasčių neoficialiai buvo minima dėl to didėjanti projekto kaina bei netikėtas Lietuvos noras prie „Rail Baltica“ prijungti ir sostinę.
Susitarimas dėl atšakos į Vilnių buvo pasiektas 2014 metų balandį. Tų metų rudenį „Aecom“ studija parodė, jog atšaka būtų ekonomiškai naudinga ir kainuotų apie 850 mln. eurų.
5,8 mlrd. eurų vertės projektą numatoma įgyvendinti iki 2025 metų.
EK trečiadienį pateikė pasiūlymą dėl CEF 2021–2027 metais. Transporto projektams siūloma skirti 30,6 mlrd. eurų (2014-2020 metų ES – 24,05 mlrd. eurų).
