Į Lietuvą atslinkus vasaros šilumai, dviratis daug kam tampa nepamainoma transporto priemone – juo patogu keliauti mieste, nereikia jaudintis dėl transporto spūsčių, važiuojant galima mėgautis geru oru. Renginio „IKI Velomaratonas“ organizatoriai ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) dalinasi patarimais kaip važiuoti judriomis Vilniaus gatvėmis ir kaip pasirinkti tinkamiausią maršrutą?
Paryžius, Londonas ar Niujorkas – čia žmonės dviračiais į darbą važiuoja nepaisant blogo oro. Nors Lietuvos miestai savo dydžiu gerokai nusileidžia, tačiau iššūkiai dviratininkams labai panašūs.
„Vilnius kryptingai ir atkakliai juda siekdamas tikslo iki 2023 m. sujungti pagrindines dviračių trasas, kad dviračiu iš tankiai urbanizuotų teritorijų miesto centrą būtų galima pasiekti nenutrūkstama infrastruktūra. Raudono asfalto, kokybiški dviračių takai jau spėjo tapti neatsiejama miesto vizitine kortele, kurią atpažįsta kiekvienas. Šiuo metu siekiama nutiesti apie 20 km „raudonųjų“ takų, o šiai dienai skaičiuojame daugiau kaip 130 km dviračių takų tinklo“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) judumo ekspertas Edgaras Stankevičius.
Dviračių infrastruktūra – tai ne vien tik jiems skirti dviračių takai, bet ir ramaus eismo pagalbinės gatvės, skirtos privažiavimui, todėl dviračiu galima judėti bendrame sraute kartu su automobiliais. Nuo birželio 1 d. taip pat įsigaliojo nauji KET pakitimai, su kuriais atsiranda „dviračių gatvės“ sąvoka.
„Dviračių gatvė“ – tai ne tik naujas kelio ženklas, bet savotiškas priminimas automobilių vairuotojams apie lygiavertiškumą, kad gatvė skirta ne tik automobilių eismui, bet ja galima dalintis, saugiai judėti ir dviračiu“, – sako E. Stankevičius.
Dviračių gatvių atsiras vis daugiau, o integruojantis su esama infrastruktūra, jungiamas ir plečiamas esamas dviračių takų tinklas jau leidžia judėti kur kas patogiau.
„Kalbant apie dviračių infrastruktūrą, kad kelionės būtų dar patogesnės, o pasiekus tikslą būtų kur prirakinti dviratį – vykdoma dviračių stovų įrengimo programa. Šiai dienai, visame mieste, viešosiose erdvėse, šalia švietimo ir kitų viešųjų įstaigų įrengta daugiau kaip 2,5 tūkst. dviračių stovų“, – dar vieną patogumą dviratininkams primena ekspertas.
Maršruto pasirinkimas – svarbiausia
Dviratis yra išties geras sprendimas, kai iki darbo yra bent keletas kilometrų – eiti per toli, važiuoti automobiliu neapsimoka, o viešuoju transportu užtruksite ilgiau nei pėsčiomis. Dažniausiai žmonės į darbą važinėja dviračiu, kai atstumas nuo namų iki jo yra apie 5-7 kilometrai. Tai patogiausias atstumas: nenuvargstama, o ir kelionė neužtrunka per ilgai.
„Centrinėje miesto dalyje turime pakankamai gerai išplėtotą dviračių tinklą, tad galima rinktis alternatyvius maršrutus, einančius per ramesnes gatves, ar rekreacines zonas. Puikus pavyzdys – takai, esantys abipus Neries upės, kurie tarnauja ne tik rekreaciniais, bet ir susisiekimo tikslais: išsiskiria vaizdingu maršrutu, nereikia važiuoti palei triukšmingas, transporto apkrautas gatves ar laukti žalio šviesoforo signalo – netrukdomai galima minti „pasroviui“, – sako E. Stankevičius.
Jei dviračių tako maršrute nėra – ne bėda. Galima rinktis alternatyvas, judėti bendrame sraute su automobiliais (ramaus eismo, dviračių gatvės), šaligatviu su pėsčiaisiais ar viešojo transporto A+ juosta (nuo birželio 1 d.). Visais atvejais reikia nepamiršti galiojančių taisyklių, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, stebėti aplinką, būti dėmesingiems, turėti tvarkingą transporto priemonę.
„Pavyzdžiui, važiuojant pėsčiųjų taku pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, – taisykles mieste primena judumo ekspertas.
Viską apgalvojus ir suplanavus, dviratis gali tapti puikia visaverte transporto priemone į darbą ir iš jo. O kartu suteikti ir naujų pojūčių bei atradimų.
