AB „Via Lietuva“ vairuotojams primena apie magistraliniuose keliuose veikiančius kintamos informacijos ženklus (KIŽ), kurie informuoja vairuotojus apie eismo sąlygas, reguliuoja maksimalų leistiną greitį bei praneša apie atsiradusias kliūtis kelyje.
KIŽ sistemas sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose.
Taip pat eismo dalyviams teikiama realaus laiko informacija apie pasikeitusias važiavimo sąlygas. Sistema surenka duomenis iš skirtingų kelyje įrengtų jutiklių ir pagal patvirtintą algoritmą įjungia kelio ženklus KIŽ ekranuose. Tokiu būdu eismo dalyviai operatyviai informuojami apie tuo metu aktualias eismo sąlygas. Eismo dalyviai įspėjami ir apie kelyje vykdomus darbus, eismo įvykius ar kitas kliūtis.
Tuo metu valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 195 Panevėžys–Krekenava–Kėdainiai, ties ruožu, kuriame dažnai fiksuojamas stumbrų judėjimas per kelią, įdiegta KIŽ sistema su šiluminėmis vaizdo kameromis. Šios kameros aptinka gyvūnų – ypač stumbrų – buvimą šalia važiuojamosios dalies, o sistema automatiškai įspėja vairuotojus apie laukinius gyvūnus įjungdama atitinkamus kelio ženklus ir laikinai sumažindama maksimalų leistiną greitį.
Šis sprendimas padeda sumažinti susidūrimų su gyvūnais riziką ir prisideda prie vairuotojų budrumo skatinimo pavojinguose kelio ruožuose, kuriuose dažnai vyksta gyvūnų migracija.
„Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus projektų vadovas Vytautas Pranckus paaiškino, kad pavasarį ar vasarą kilus smarkiai liūčiai, esant stipriems krituliams, rūkui ar miglai, sistema automatiškai įjungia scenarijų „Slidus kelias“ – tuomet rodomi įspėjamieji ženklai ir sumažinamas maksimalus leistinas greitis. Taip vairuotojai įspėjami apie padidėjusį pavojų kelyje ir raginami elgtis atsakingai.
VU Geomokslų instituto dėstytojas klimatologas Justinas Kilpys atkreipė vairuotojų dėmesį, jog Lietuvoje dažnėja ekstremalių reiškinių – tiek liūčių, tiek krušos. Ir, pavyzdžiui, nors liūtys įprastai būdingesnės nuo gegužės, keičiantis klimatui jų mūsų šalyje pasitaiko ir balandį, kaip kad nutiko balandžio pabaigoje Joniškyje, Pakruojyje, Kaišiadoryse bei kitose šalies vietose. Be to, sinoptikai prognozuoja, jog Rytų Lietuvoje ir ketvirtadienį gali pasirodyti smarkus lietus, virš 15 milimetrų.
Pasak klimatologo, dažniausiai eismui problemas sukelia būtent trumpos, intensyvios liūtys arba kruša. Vanduo gali užtvindyti gatves, dėl to gali kilti eismo sutrikimų, nes visi važiuoja lėčiau arba apskritai sustoja.
„Per pastaruosius 50 metų liūčių, kai per trumpą laiką iškrinta daug kritulių, pavyzdžiui, 10–20 mm, daugėja visoje Lietuvoje, o kiek didesnis padidėjimas stebimas Žemaičių aukštumoje: Telšiuose, Laukuvoje ir kitur.
Šylant klimatui, aukštėja temperatūra ir kuo ji aukštesnė, tuo atmosferoje susikaupia daugiau vandens garų. Kuo daugiau vandens garų – tuo didesnis potencialas susidaryti stiprioms liūtims, krušai. Ekstremalių reiškinių tikrai daugės, yra visos sąlygos jiems susidaryti. Dėl to vairuotojai turėtų būti atidūs, sekti prognozes ir atidžiai planuotis keliones“, – patarė J. Kilpys.
