Maždaug 40 mln. eurų vertės Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos rangovo konkursą laimėjusi bendrovė „Eikos statyba“ dėl pabrangusių žaliavų ir infliacijos nesutinka pasirašyti sutarties su valstybės valdoma įmone Lietuvos oro uostai (LTOU).
Pasak Lietuvos oro uostų, visiems konkurso dalyviams atsisakius pratęstų jų pasiūlymų galiojimo terminą, bendrovė atsidūrė aklavietėje. Anot įmonės atstovo, išeitis būtų rasta, jei Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dėl karo Ukrainoje leistų visiems konkurso dalyviams indeksuoti kainas. Kitu atveju tektų skelbti naują konkursą.
LTOU Operacijų ir infrastruktūros departamento direktoriaus Arno Dūmano teigimu, „Eikos statyba“, konkurse pasiūliusi atlikti darbus už 37,87 mln. eurų (be PVM), pateikė pretenziją ir nurodė, kad jos pasiūlymas neatitinka dabartinių rinkos sąlygų.
„Eikos statyba“ buvo parašiusi mums pretenziją, kad dėl susidariusios situacijos visoje rinkoje labai išaugo statybinių medžiagų kainos, labai yra išaugusi infliacija ir kad jų pasiūlymas, kuris buvo teiktas vasario pradžioje, dar prieš karą Ukrainoje, neatitinka dabartinių rinkos sąlygų ir yra ženkliai mažesnis negu jis turėtų būti šiai dienai ir dėl to jie susiduria su didžiule rizika, kad to kontrakto negalės įgyvendinti už pasiūlytą kainą“, – BNS Plius teigė A. Dūmanas.
„Mes praėjome visas procedūras, nacionalinis saugumas (vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija – BNS) jau patikrino, išsiuntėme kvietimą sutartį pasirašyti ir jie kaip ir paskutiniu momentu atsitraukia. Tai tokia situacija ir išėjo“, – pridūrė jis.
A. Dūmano teigimu, „Eikos statyba“ pretenzijoje nurodė, kad kai kurių medžiagų kainos paaugo apie 9 proc.
„Tai nereiškia, kad visą kontraktą dar spėjo peržiūrėti, bet bent jau kas liečia metalus, asfalto įkainius, kas susiję su naftos produktais, pavyzdžiui, bitumas, tai mato gana ženklų (augimą – BNS)“, – sakė A. Dūmanas.
„Eikos statybos“ vadovas Almantas Čebanaukas BNS Plius patvirtino, jog bendrovė atsisako pasirašyti sutartį dėl karo Ukrainoje padarinių. Anot jo, jau prasidėjus karui užklausus tiekėjų jie pateikė virš 3-3,5 mln. eurų didesnes metalų, gelžbetonio ir kitų medžiagų kainas.
„Mes visus tuos argumentus oro uostams pateikėme – kokios buvo prieš karą tų pačių tiekėjų kainos ir po karo pradžios kaip pasikeitė realiai. Tikrai papuolėme į tokią situaciją, kai tas įgyvendinimas yra neįmanomas, nes mes nenusiperkame medžiagų už dabar pateiktą kainą ir prašėme kalbėtis apie medžiagų kainų kompensavimą. Realiai sutarties įgyvendinimas tapo neįmanomas už tą pačią kainą“, – BNS Plius teigė A. Čebanauskas.
Pasak jo, tęsti projektą dabartinėmis sąlygomis reikštų įmonės likvidumo praradimą.
„Jeigu mes dabar pasirašytume sutartį esamomis sąlygomis ignoruodami tuos pabrangimus, tai reikštų, kad mes vis tiek to projekto neįgyvendintume. Mes tik norime gauti kompensavimą už pabrangimą“, – tvirtino „Eikos statybos“ vadovas.
Anot A. Dūmano, gavusi „Eikos statybos“ pretenziją įmonė kreipėsi į kitus keturis konkurso dalyvius, kad jie pratęstų pasiūlymų galiojimo terminą.
„Visi dalyviai atsisakė ir vakar (pirmadienį – BNS) baigėsi visų pasiūlymų galiojimas. Iš esmės, matyt, visi labai panašiai vertina, kaip ir „Eikos statyba“, kad dabartinės kainos yra pakitusios ir už vasario mėnesio pasiūlymų kainą sudaryti kontraktą yra nepakeliama našta rangovui“, – tvirtino A. Dūmanas.
Be „Eikos statybos“, konkurse dalyvavo „Conresta“, pasiūliusi atlikti darbus už 37,98 mln. eurų (be PVM), „Veikmės statyba“ (38,82 mln. eurų), PST (39,27 mln. eurų) ir „YIT Lietuva“ (39,77 mln. eurų).
Pasak A. Dūmano, išeitį būtų galima rasti, jeigu visi rangovai kainas perskaičiuotų ir indeksuotų, tačiau pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išaiškinimus to negalima padaryti, jeigu nėra sudarytas kontraktas.
„Jeigu dabar sudarytume kontraktą už tą pasiūlytą kainą, tai vėlgi indeksavimo negalėsime pritaikyti dėl to, kad sudarant kontraktą jau buvo žinomos aplinkybės, kad tas kainas lėmė karas Ukrainoje. Tiesiog yra aklavietė tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek ir rangovams, kurie nesudarė kontraktų iki vasario 24 dienos, o jeigu sudarė, tarkime, prieš tai, tai tada indeksavimas galėtų būti pritaikomas eigoje“, – aiškino A. Dūmanas.
Anot jo, oro uostai „Eikos statybą“ oficialiai informavo, jog negali pakeisti pirkimo sąlygų ir pasirašyti sutartį už didesnę kainą: „Mes negalime, nes pažeistume kitų dalyvių lygiateisiškumą ir iškraipytume visą pirkimo esmę“.
A. Dūmano teigimu, išeitis būtų rasta, jei VPT įvertinusi karo aplinkybes leistų pritaikyti kainų indeksavimą visiems konkurso dalyviams. Kitu atveju tektų skelbti naują konkursą.
„Naujas pirkimas reiškia, kad apie pusę metų oro uostas praranda, o dabar tie keliai, srautai (keleivių – BNS) atsistato ir atsigauna, tai dar daugiau problemų bus terminale, mažiau pajamų bus“, – tvirtino jis.
A. Dūmanas tikisi, kad daugiau aiškumų dėl susidariusios situacijos bus šią savaitę: „Labai tikimės, kad kažkokios indikacijos būtų paskelbtos jau šią savaitę, bet lygiagrečiai darome ir savo namų darbus, kad per šį mėnesį bent jau būtume paruošę ir planą B, jeigu šis kontraktas nevažiuos“.
Pasak „Eikos statybos“ vadovo A. Čebanausko, išeičių iš situacijos turėtų ieškoti abi pusės.
„Ieškojimas turėtų būti bendras darbas. Aš suprantu, kad oro uostai privalo vadovautis esamais įstatymais ir šitoje vietoje turbūt reikia valstybės lyderystės. Jeigu būtų ieškoma kažkokių bendrų sprendimų, tai manau, kad įmanoma jų rasti, bet kaip tai padaryti, tai tikrai sunkus klausimas“, – sakė jis.
A. Čebanausko teigimu, LTOU kreipėsi į banką dėl bendrovės sumokėtos pasiūlymo įvykdymo garantijos – jeigu nebus rasta bendro sprendimo, įmonė kreipsis į teismą.
„Yra gauta užsakovo pretenzija bankui paimti mūsų 300 tūkst. eurų įvykdymo garantiją ir mes su tuo nesutiksime. Tų karo aplinkybių mes negalėjome įvertinti ir numatyti ir greičiausiai bus teismo ginčas. Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės, nes šiuo metu, kai kainos auga, įmonėms svarbu apyvartinės lėšos, dabar už daug medžiagų turime mokėti iš anksto, tai tikrai trikdo veiklą ir kenkia mums“, – teigė jis.
Lietuvos oro uostai naujo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos rangovo konkursą paskelbė pernai spalį. Jis buvo skelbiamas antrą kartą – pirmą kartą jį laimėjo bendrovė „Mitnija“, tačiau 25 mln. eurų (be PVM) vertės sutartis pernai kovą buvo nutraukta, laiku negavus valstybės finansavimo.
Šiaurinėje oro uosto dalyje pastačius 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras jo keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas dukart – nuo 1,2 tūkst. iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą.
Kartu su naujojo terminalo statyba vyks ir priešais oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: bus atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, pralaidesnė transporto schema.
Terminalas įsiterps tarp dabartinio ir VIP terminalo su konferencijų centru. Pastatas bus dviejų aukštų, pirmajame veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona. Bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.
Pastato rytinėje dalyje projektuojamos bagažo patikros ir rūšiavimo, inžinerinių sistemų patalpos. Antrame aukšte ketinama įkurti saugumo patikros zoną ir išvykimo bei atvykimo vartus Šengeno šalių keleiviams.
Skelbta, kad naujasis terminalas keleivius galėtų priimti 2024 metų antroje pusėje
Autorė Izabela Kuzmicka
