Pagal šią vasarą konsultantų pasiūlytą oro susisiekimo skatinimo modelį Lietuva galėtų finansiškai prisidėti prie maždaug 12 naujų skrydžių krypčių atsiradimo. Konkretų jų skaičių turėtų lemti tai, ar išliks tam numatytos lėšos šalies biudžete, BNS sako susisiekimo viceministras. 

„Biudžeto projekte suma yra numatyta, tačiau nenoriu jos atskleisti, kol ji nėra patvirtinta, bet pagal mūsų konsultantų parengtą analizę yra 12 strateginių naujų skrydžių krypčių, kurios galėtų būti finansuojamos pagal šį modelį, viena jų – tiesioginis skrydis į Paryžių“, – BNS sakė Julius Skačkauskas. 

Pasak laikinojo Lietuvos oro uostų vadovo Aurimo Stikliūno, pagal rizikos su oro bendrove pasidalijimo modelį valstybė prisidėtų finansiškai prie jai reikalingų skrydžių krypčių atsiradimo.

„Modelio esmė – dalintis krypties operavimo rizika tarp oro uosto ir oro bendrovės, Lietuvai tiesiogiai investuojant į šaliai strategiškai svarbią skrydžių kryptį, atsižvelgiant į skrydžių dažnumą, tvarkaraštį, pasiūlytų vietų skaičių ir kitus elementus“, – BNS komentavo A. Stikliūnas.

A. Stikliūno teigimu, vienas esminių kriterijų šiam modeliui – investicija turi atsipirkti tiek oro uostui, tiek ir oro bendrovei per maksimalų 10 metų terminą.

Susiekimo viceministras J. Skačkauskas teigia, kad modelis galėtų būti taikomas ne tik paremti naujas, bet užtikrinti jau esančių skrydžių kryptis, maksimaliai jas pritaikant verslo ir visuomenės poreikiams – „skrydžio dažnių, patogesnio tvarkaraščio prasme“.

Jis neatmetė galimybės, kad pavyzdžiui, laikinai iki vasaros sezono nutrauktą tiesioginį skrydį į Briuselį, blogiausiu atveju bus galima paremti pagal šį modelį. Tiesa, viceministras ne kartą pabrėžė, kad yra „99 proc. tikimybė“, jog to daryti neprireiks, nes „ši kryptis yra sena, atsiperkanti, o sustabdyta tik dėl techninių aplinkybių“.

„Taip, mums tai strategiškai svarbi kryptis ir galiu tik dar kartą apgailestauti, kad „Brussels airlines“ iki vasaros nutraukė skrydžius, bet tikrai kryptis nėra stabdoma visam laikui“, – sakė J. Skačkauskas.  

„Mūsų skaičiavimais, ši kryptis yra atsiperkanti, nes jos užpildomumas vidutiniškai siekdavo apie 75 proc., o stabdymo priežastis – dėl po pandemijos atsigaunančio aviacijos sektoriaus atsiradęs orlaivių detalių trūkumas – pastarųjų užsakymai yra suplanuoti keliems metams į priekį, nes gamintojai tiesiog nespėja jų pagaminti“, – pridūrė jis.

Pasak viceministro, blogiausiu atveju, jei „Brussels airlines“ vasarą, kaip žadėjo, neatnaujintų skrydžių, ši kryptis tikrai tuščia neliktų.

„Kitos kompanijos kol kas čia neina tik dėl to, kad „Brussels airlines“ yra nacionalinės Belgijos avialinijos, kurių bazė yra Briuselio oro uostas, todėl pastaroji kompanija čia „yra praktiškai be konkurencijos“, – sakė J. Skačkauskas.

„Neabejoju, nors asmeniškai netikiu, kad jei ši kompanija nuspręstų išeiti, į jos vietą tuoj pat ateitų kitos, tačiau esu įsitikinęs, kad „Brussels airlines“ sugrįš“, –  pridūrė viceministras.

A. Stikliūnas taip pat teigė, kad Lietuvos oro uostai yra gavę oficialų „Brussels airlines“ paaiškinimą ir planus, kad maršrutas turėtų būti pratęstas jau kitų metų vasaros sezone. Anot jos, galutinis sprendimas priklauso nuo pačios oro bendrovės apsisprendimo ir turimų planų.

Skrydžių strateginėmis Lietuvai kryptimis plėtros verslo planą rengė Jungtinės Karalystės įmonė „Informa Markets“.

Planas numato, kaip gerinti Lietuvos pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais, kaip turėtų plėstis jų kryptys artimiausią dešimtmetį, skatinti susisiekimą oru su ekonomikai ir atvykstamajam turizmui svarbiomis šalimis.

Vasarą skelbta, kad pasiūlytas skrydžių skatinimo modelis turės dešimtmetį užtikrint susisiekimą oru bent 10 Lietuvai svarbių krypčių, tarp kurių tuomet minėtas Paryžius, Amsterdamas, Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Roma. 

Praėjusiais metais Lietuva tiesioginiais skrydžiais buvo pasiekiama iš 94 krypčių. Susisiekimo ministro liepą patvirtintose Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030-ųjų, nurodoma, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva tiesioginiais skrydžiais turėtų būti pasiekiama iš bent 150 krypčių. 

Autoriai: Erika Alonderytė-Kazlauskė, Remigijus Bielinskas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

4 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kuris restoranas/kavinėnusipelno 2022-ųjų metų geriausiojo/geriausiosios titulo?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.