Paprasčiausias būdas keliauti po pasaulį – skristi lėktuvu. Tačiau specialiųjų poreikių keleiviai, ar juos lydintys artimieji, dažnai nerimauja, kaip seksis nuo oro uosto durų pasiekti lėktuvo saloną. Anot atvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio vadovės Linos Valevičiūtės, Vilniaus oro uostas yra pritaikytas pasitikti visus keleivius su jų išskirtiniais poreikiais. Nuo aptarnavimo ir patikros procedūrų iki oro uosto infrastruktūros ir turimos įrangos – viskas yra sustyguota taip, kad matomą ar nematomą negalią turintiems asmenims, o taip pat ir senyvo amžiaus keleiviams, būtų kuo lengviau ir paprasčiau išskristi ant bilieto nurodyta kryptimi.
Atvykti patogu ir paprasta
Daliai ribotos judėsenos ir negalią turinčių asmenų neretai yra didelis iššūkis susiorganizuoti kelionę nuo namų durų iki tam tikro kelionės taško. Tačiau vykstant į oro uostą – čia iššūkių kaip tik yra mažiau. Specialiųjų poreikių turintys asmenys gali atvykti automobiliu arba pasinaudoti pavėžėjimo paslauga, kurią teikia ne viena organizacija kaip Maltos ordinas ar Nacionalinis socialinės integracijos institutas.
Pasak antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ atvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio vadovės, kad ir koks būdas bus pasirinktas atvykti į oro uostą – gali būti ir viešasis žemagrindis transportas – visoje oro uosto terminalo teritorijoje yra numatyta, kaip ribotą judėseną turintys asmenys išlipę iš transporto priemonės galėtų kuo paprasčiau įveikti kiekvieną oro uosto ruožą.
„Kiekviena oro uosto teritorijos atkarpa yra apgalvota ir pritaikyta negalią turintiems asmenims. Pavyzdžiui, prie oro uosto keleivių terminalo yra specialiais ženklais pažymėtos vietos, kuriose galima pasistatyti automobilį arba jam sustoti. Šios vietos yra arti, arba visai šalia išvykimo terminalo durų“, – sako L. Valevičiūtė ir priduria, kad čia taip pat yra įrengti pagalbos iškvietimo mygtukai.
Iškviečiamas lydintis asmuo-asistentas
Kad ir kokiu paros metu keliaujama, pagalbos mygtukas yra aktyvus ir veikia visą laiką. Tad jį paspaudęs asmuo po 5 ar 10 min. pagalbos iškvietimo vietoje sulauks antžeminio aptarnavimo kompanijos „Litcargus“ atstovo, kuris bus pasirengęs pagelbėti specialiųjų poreikių turinčiam keleiviui iki pat įlaipinimo į orlaivį momento.
„Ribotos judėsenos ar negalią turintys keleiviai norėdami užsakyti pageidaujamą pagalbą turi kreiptis į aviakompaniją arba agentūrą, kurioje įsigijo kelionės bilietus likus ne mažiau nei 48 valandoms iki numatyto skrydžio. Pagalbos keleiviai taip pat gali paprašyti registracijos darbuotojų. Atėjęs asistentas bus pasirengęs priimti bagažą ir pasirūpinti visomis privalomomis išvykimo procedūromis – bagažo registravimu, judėjimu po terminalą, įlaipinimu į orlaivį“, – pasakoja L. Valevičiūtė.
Ji pažymi, kad ribotos judėsenos ar negalią turintiems keleiviams rekomenduoja atvykti, kaip ir visiems keleiviams, iki numatyto skrydžio likus bent dviems valandoms, kad būtų suteikta kokybiška pagalba.
Pagalbos iškvietimo mygtukas taip pat yra sumontuotas ir pačiame terminalo viduje. Jį Vilniaus oro uoste galima rasti išvykimo salėje, dešinėje pusėje, išskirtą specialiu ženklinimu.
Terminalo infrastruktūra draugiška neįgaliesiems
Jei pagalbos mygtukas nėra reikalingas, nes keleivį lydi jo artimas asmuo, svarbu susipažinti su tuo, kas yra oro uoste pritaikyta ir skirta neįgaliesiems bei ribotos judėsenos asmenims.
Vilniaus oro uostas turi specialią įrangą, kuri palengvina kelionę judėjimo negalią turintiems – vežimėlius ir ambuliftus. Taip pat čia yra įrengti specialūs tualetai, liftai, į kuriuos patogu įvažiuoti su neįgaliojo vežimėliu.
„Svarbu atminti, kad jei naudojama asmeninė kėdė su ratukais, ji yra laikoma bagažu. Tai reiškia, kad už jos tolimesnį transportavimą į kitą šalį yra atsakinga aviakompanija, kurios paslaugomis naudojasi keleivis“, – pažymi L. Valevičiūtė.
Ji taip pat primena, kad oro uoste yra įrengtas ir specialus praėjimas specialiųjų poreikių asmenims tam, kad nereikėtų laukti eilėse prie patikros punktų kartu su kitais keleiviais.
Nematoma negalia – matoma
Antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės atvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio vadovės pasakoja, kad oro uoste stengiamasi padėti ir skirti vienodai dėmesio visiems keleiviams – judėjimo negalią turintiems, senoliams, vaikams bei regėjimo ar klausos sutrikimų turintiems asmenims. Pastaruosius atpažinti sudėtinga, nes jų negalia nėra iškart pastebima. Tam, kad laiku jiems būtų suteikiama reikiama pagalba, rekomenduojama prie skrydžio registracijos stalų paprašyti specialaus aksesuaro – saulėgrąžos juostelės.
„Kiekvieno žmogaus aptarnavimas skiriasi, tad ši juostelė oro uosto darbuotojams leidžia paprasčiau atpažinti negalią turinčius asmenis ir atliepti jų poreikius, suteikti reikalingą pagalbą“, – teigia L. Valevičiūtė.
Ji priduria, kad oro uosto personalas yra empatiškas kiekvienam keleiviui ir jo problemoms. Priklausomai nuo žmogaus, nuo jo negalios, siekiama sukurti kuo geresnę patirtį oro uoste.
„Mūsų užduotis, kad kiekvienas keleivis būtų kuo geriau aptarnautas, kad niekas nepasimestų oro uoste, visi teisingai ir kuo lengviau naviguotų oro uoste ir aplink jo ribas. Stengiamės pastebėti ir pasimetusį vaiką, ir sunkiau besiorientuojantį oro uoste senyvo amžiaus keleivį ir jam padėti“, – akcentuoja L. Valevičiūtė.
