2019 m. pirmą pusmetį Lietuvos Respublikos oro erdvėje aptarnautų skrydžių skaičius išliko stabilus palyginus su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu (2019 m. pirmą pusmetį buvo aptarnauta 126,3 tūkst. skrydžių, 2018 m. per tą patį laikotarpį – 126,4 tūkst. skrydžiai).
„Skrydžių srautų dinamiką lemia įvairūs veiksniai, įskaitant tarptautinę aplinką, aviakompanijų bei kitų oro navigacijos paslaugų teikėjų veiklą, pasaulinio masto renginius.
Pirmasis 2018 m. pusmetis pasižymėjo rekordiniu, 11 proc., augimu, kas paskatino mus imtis įvairių veiksmų siekiant padidinti oro erdvės pralaidumą – įvedėme papildomą skrydžių valdymo sektorių. Šių metų pirmojo pusmečio skaičiai yra labai panašūs į pernai metų, oro erdvės pralaidumas užtikrintas, teikiamų paslaugų kokybės lygis yra visuomet aukštas. Daugiausia skrydžių – 918 – šiais metais teko aptarnauti 2019 m. birželio 22 d.“, – 2018 ir 2019 metų tendencijas apžvelgia oro navigacijos paslaugas Lietuvos oro erdvėje teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.
2019 m. nepakito ir pagrindinių Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojų penketukas (Latvijos aviakompanija „Air Baltic“, Suomijos „Finnair“, Rusijos Federacijos „Aeroflot“, Vokietijos „Lufthansa“, Airijos „Ryanair“), stabili išliko tiek skrydžių srautų struktūra (terminaliniai skrydžiai sudaro 25% visų aptarnautų skrydžių, tranzitiniai – 75%), tiek skrydžių skaičius (2019 m. pirmą pusmetį aptarnauta 32,4 tūkst. terminalinių ir 95 tūkst. tranzitinių skrydžių).
Tranzitinių skrydžių Lietuvos Respublikos oro erdvėje skaičių lemia aviakompanijų skrydžių maršrutų pasirinkimas, kurių pokyčius lemia ir vėlavimai kitų šalių oro navigacijos paslaugų teikėjų kontroliuojamuose oro erdvėse. 2019 m. pirmą pusmetį tranzitu Lietuvos Respublikos oro erdve dažniausiai skrido orlaiviai tarp Rusijos sostinės ir kitų šios šalies miestų bei Rusijos sostinės ir didžiausių Vakarų Europos oro uostų.
Populiariausios tranzitinių skrydžių kryptys buvo Paryžius – Maskva, Maskva – Kaliningradas, Maskva – Frankfurtas, Sankt Peterburgas – Kaliningradas, Helsinkis – Miunchenas, Šanchajaus – Frankfurtas, Maskva – Berlynas.
Terminalinių skrydžių skaičiui įtakos turi aviakompanijų skrydžių tvarkaraščių pokyčiai. Nors 2019 m. pirmąjį pusmetį aviakompanijos „Wizzair“ vykdytų terminalinių skrydžių skaičius sumažėjo 20 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. (3690 skrydžiai), kitų aviakompanijų vykdomų terminalinių skrydžių skaičius augo: Airijos „Ryanair“ – 8 proc. (bendras terminalinių skrydžių skaičius siekė 5925), Latvijos „Air Baltic“ – 3 proc. (3722 skrydžiai), Lenkijos „LOT Polish Airlines“– 15 proc. (2747 skrydžiai). 2019 m. pirmą pusmetį Vilniaus tarptautiniame oro uoste aptarnautų terminalinių skrydžių skaičius išliko toks pats kaip ir 2018 m. – 23 tūkst. skrydžių, Kauno tarptautiniame oro uoste padidėjo 5 proc. (4,8 tūkst. skrydžių), Palangos tarptautiniame oro uoste sumažėjo 2 proc. (2,1 tūkst. skrydžių).
Terminaliniai yra skrydžiai, kurių metu orlaiviai skrido Lietuvos Respublikos oro erdve ir kilo arba leidosi viename iš Lietuvos oro uostų, tranzitiniai – skrydžiai, kurių metu orlaiviai skrido Lietuvos oro erdve, tačiau kilo/leidosi kitų šalių oro uostuose. Už tranzitinių skrydžių metu aviakompanijoms suteikiamas oro navigacijos paslaugas aviakompanijos moka maršruto rinkliavas. Kai lėktuvai kyla viename iš Lietuvos oro uostų, už aviakompanijoms suteikiamas oro navigacijos paslaugas mokama terminalo rinkliava.
Pagal pasirašytą daugiašalę sutartį Lietuva patiki Europos saugios oro navigacijos organizacijai Eurokontrolei apskaičiuoti ir savo vardu rinkti oro navigacijos rinkliavas. Išlaidas, susijusias su rinkliavų apskaičiavimu ir surinkimu, dengia oro erdvės naudotojai.
„Oro navigacija“ sąnaudas pilnai padengia iš pagrindinės veiklos pajamų ir nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto.
