Baigiant Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukciją, šiandien pradedami atnaujintų pagrindinių skrydžių sistemų bandymai – jie atsakys, ar takas bei kita infrastruktūra tinkama lėktuvų eismui.
Pagrindinius tris šalies oro uostus valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai vykdomasis direktorius Donatas Voveris BNS sakė, kad Didžiosios Britanijos įmonės „Flight Calibration Services“,. kuri atliks bandymus, lėktuvas Vilniuje nusileis penktadienį vidurdienį – jis pirmasis nusileis ant naujai išasfaltuoto kilimo-tūpimo tako.
„Testavimo lėktuvas, kaip ir suplanuota, atskrenda rugpjūčio 11 dieną – jis dar vadinamas mobilia laboratorija. Testavimo darbai numatyti iki rugpjūčio 14 dienos. Jeigu kartais reikėtų atlikti korekcinius veiksmus, kažką papildomai reguliuoti, o vėliau testuoti, tai lėktuvas pasiliktų ilgiau. (…) Techniškai tai bus pirmas nusileidimas, o vėliau ir pakilimas Vilniaus oro uoste“, – BNS sakė D.Voveris.
Anot jo, „Flight Calibration Services“ lėktuvas patikrins, ar gerai veikia tikslaus tūpimo ir signalinė žiburių sistemos.
Tokie bandymai tarptautiniuose oro uostuose paprastai atliekami kas pusę metų.
D.Voverio teigimu, pagrindiniai rekonstrukcijos darbai jau baigiami. Iki bandymų pradžios dar bus baigtos montuoti lietaus surinkimo ir drenažo sistemos.
„Dabar yra baigiamas tako ženklinimas – braižomos visos linijos ir informacija, kuri privalo būti ant tako, baigiami montuoti signaliniai žiburiai. Jie turi būti baigti montuoti iki skrydžių bandymo pradžios. Artėjimo žiburiai, kurie yra iš abejų tako pusių, jau pilnai sumontuoti ir testuojami“, – teigė D.Voveris.
Rugpjūčio 18 dieną vėl atdarius Vilniaus oro uostą, iki spalio vyks baigiamieji žemės tvarkymo darbai, tačiau jie įtakos skrydžiams neturės.
Taką už 18,7 mln. eurų atnaujina Latvijos „A.C.B.“ ir Kauno statybų bendrovė „Autokausta“. Dėl tako rekonstrukcijos nuo liepos 14-osios į Kauno oro uostą iš Vilniaus 35 dienoms perkelta didelė dalis skrydžių. Per šį laiką Kaune bus aptarnauta apie 370 tūkst. keleivių ir apie 3,5 tūkst. skrydžių.
Autorius: Pranciškus Vaišvila
