Dėl skrydžių krypčių trūkumo Lietuva praranda didžiules užsienio investicijas, problemą spręstų valstybės kontroliuojamos oro linijos, sako investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas. 

Anot jo, dėl patogaus susisiekimo su Lietuva nebuvimo prarandama didesnė investicijų suma nei valstybei kainuotų kai kurių skrydžių krypčių palaikymas.

„Vieno investuotojo praradimas dėl to, kad nėra patogaus susisiekimo, o per metus mes prarandame ne vieną, dažnai gerokai viršija tas sumas. Kiek daug įmonių yra pasirinkę kitas šalis, o ne Vilnių dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir pasiekiamumo? Dėl to užsiimti matematika ir skaičiuoti tik avialinijos atsiperkamumą, reikia skaičiuoti – o kiek gi Lietuva prarandama dėl to, kad neturime susisiekimo“, – penktadienį LRT radijui sakė R. Valiūnas.

Jo manymu, susisiekimo problema būtų išspręsta Vilniuje įsikūrus kurių nors oro linijų bazei. 

„Jeigu mes turėtume savo oro linijas arba sugebėtume įkalbinti kažkurias linijas, kurios pagrindinė bazė būtų Vilniuje, toks tikslas mūsų yra“, – kalbėjo R. Valiūnas.

Investuotojų forumo vadovas linkęs palaikyti valstybės kontroliuojamų oro linijų bazę. 

„Aš matau tik bazines oro linijas, tikrai nuoširdžiai nematau kitų variantų. Bazinių avialinijų, nori nenori turėtų būti steigėjas pagrindinis, nebūtinai 100 procentų, arba valstybė, arba valstybės kontroliuojama įstaiga. Tokiu būdu valstybė pati galvotų – kada patogu skristi, kur skristi“, – sakė jis.

Civilinės aviacijos asociacijos vadovės Orijanos Mašalės teigimu, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) pasauliniame pasiekiamumo vertinimo reitinge Lietuva užima 95 vietą, o tendencijos – pozityvios.

„Aš tikrai užkampiu Lietuvos nelaikau, aviacijos situacija šiandien yra tokia, kad tendencijos yra pozityvios. (…) Pagal IATA reitingus Lietuva pagal pasiekiamumą yra 95 vietoje“, – LRT radijui sakė Orijana Mašalė

R. Valiūnas sako, kad neužtenka vertinti bendrą skrydžių krypčių skaičių, o galvoti apie šalies ekonomikai naudingus skrydžius.  

„Bendra situacija nėra labai bloga, nes ji atspindi, kiek lietuviai turi turistinių krypčių ir kiek turi emigracinių krypčių. (…) Lietuva, kuri, matyt, šiuo metu gyvena patį geriausią laiką savo gyvenime, turinti dar didesnes ambicijas, negali taip galvoti. Bet jeigu mes kalbėsime apie tuos skrydžius, kurie augina Lietuvos ekonomiką, tai nenorėčiau vadinti žodžio tragiška, bet aš žinau, kad galėtume vadinti labai panašiai“, – kalbėjo R. Valiūnas.

Susisiekimo ministerija pernai spalį pranešė, kad dėl lėšų stygiaus vėlesniam laikui atideda oro susisiekimo skatinimo modelį, kuris turėtų dešimtmetį užtikrint susisiekimą oru bent 10 Lietuvai svarbių krypčių, tarp kurių būtų Paryžius, Amsterdamas, Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Roma. 

Liepą patvirtintose Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030-ųjų nurodoma, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva tiesioginiais skrydžiais turėtų būti pasiekiama iš bent 150 miestų. 

Autorius Valdas Pryšmantas

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

11 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Ar reikalingas greičio matuoklis Gedimino prospekte?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.