Oro uostas

Planuojant ilgalaikę Vilniaus oro uosto plėtrą, ieškoma sprendimų dėl atvykimo terminalo ateities

Šiais metais Lietuvos oro uostuose bus rengiami trijų šalies oro uostų ilgalaikės plėtros planai (angl. master plan). Pertvarkant Vilniaus oro uostą vėliau bus skelbiamas ir architektūros konkursas. Rengiant planą ir su paveldosaugininkais derinant kultūros paveldo klausimus, aiškus apsisprendimas dėl Vilniaus oro uosto atvykimo terminale saugotino kultūros paveldo likimo leistų tiksliau suformuluoti užduotį architektams ir paspartintų terminalų plėtros darbus.

Pirmąjį šių metų ketvirtį numatoma paskelbti Lietuvos oro uostų bendrųjų planų studijos rengimo tarptautinį pirkimą. Šioje studijoje bus įvertintos visų trijų oro uostų esamos funkcijos, aviacijos veiklos prognozės, plėtros alternatyvos, infrastruktūros reikalavimai ir išdėstymo planai. Bendrasis planas nurodytų, kokie yra realūs infrastruktūros pajėgumai, potencialas, kiek ir kur galima plėstis atsižvelgiant į dabartinius oro uosto pajėgumus ir vertinant ilgalaikę perspektyvą. Šiandien Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas neatitinka jokių techninių ir kokybinių parametrų, reikalingų šių dienų aviacijai. Taip pat bus vertinamos ir „Rail Balticos“ geležinkelio linijos integravimo į oro uostą galimybės.

Šią studiją planuojama baigti metų pabaigoje, ją rengiant žadama pasitelkti užsienio oro uostų planavimo ir Lietuvos paveldosaugos ekspertus.

 

Vilniaus oro uoste planuojame ilgalaikę plėtrą – Lietuvos sostinės oro vartai turi būti patogūs keleiviams, atitikti tarptautinius standartus ir tinkamai atlikti savo funkcijas. Šį oro uostą pasieks ir tarptautinė geležinkelio „Rail Balticos“ vėžė, tad akivaizdu, kad keleivių atvykimo erdvė pasikeis iš esmės. Įvertinant naujus keleivių aptarnavimo poreikius, būtina apsispręsti, kokie esamos architektūros pokyčiai yra galimi, kokią matome centrinės atvykimo terminalo dalies perspektyvą“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas turi tinkamai atlikti savo funkcijas, todėl,  M. Skuodžio teigimu, svarbu neatidėliojant įvertinti Vilniaus oro uoste esančius saugomus kultūros paveldo objektus.

Parengus bendrąjį planą, į kurio rengimo procesą numatoma įtraukti  ir kultūros paveldo ekspertus, kartu su Kultūros paveldo departamento atstovais bus sprendžiama dėl departamento nustatytų apribojimų Vilniaus oro uoste ir ten esančio paveldo likimo.

 

Baigus rengti bendrąjį planą ir įvertinus apsaugos objektų statusą, pertvarkant dabartinį Vilniaus oro uosto terminalą bus skelbiamas ir architektūros konkursas.

Ilgalaikei plėtrai svarbias senojo atvykimo terminalo pokyčių galimybes susisiekimo ministras M. Skuodis kiek anksčiau aptarė su kultūros ministru Simonu Kairiu, Kultūros paveldo departamento direktoriumi Vidmantu Bezaru ir VĮ Lietuvos oro uostų direktoriumi Mariumi Gelžiniu.

„Sprendžiant kultūros paveldo politikos klausimus, visuomet svarbu aiškiai įsivardinti prioritetus, siekti susikalbėti ir ieškoti balanso. To paisant, tikrai įmanoma tokius objektus kaip Vilniaus oro uostas geriau pritaikyti šios dienos visuomenės poreikiams“, – tuomet sakė kultūros ministras S. Kairys.

 

Aiškus apsisprendimas dėl Vilniaus oro uoste saugotino kultūros paveldo leistų tiksliau suformuluoti užduotį architektams ir paspartintų darbus. Pasak susisiekimo ministro, atsižvelgiant į būsimą tarptautinio Vilniaus oro uosto plėtrą, reikia sparčiau apsispręsti dėl šio pastato, kuris reikalauja ir nemažų išlaikymo kaštų, likimo.

Dabartinis Vilniaus oro uosto atvykimo pastatas baigtas statyti 1954 m., 1984 m. buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
10 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
5 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
keleivis
keleivis
3 mėnesius

Tikiuosi užteks proto nugriauti tą stalinizmo paveldą.

Grikis
Grikis
3 mėnesius

Bandyti galima, bet mūsų korumpuotoje sistemo beviltška – galu gale gal visai neblogai reklamuoti išskirtinumą, kad Vilnius visuomet turės patį blogiausią by far oro uostą Europoje.

Žydras dangus
Žydras dangus
3 mėnesius

Nusipirkit jūs projektavimo paslaugas iš kokių skandinavų, kurie turi pavyzdinius oro uostus, nes esat visiški nevykėliai su jūsų planavimais dar 30 m praeis, jau vien kiek tą parodija su tais plastikiniais danceriais kelią juoką, kai beveik visi oro uostai turi ilaipinimo, išlaipinimo boksus

Kristijonas
Kristijonas
3 mėnesius
Atsakinėti į  Žydras dangus

Vilniaus oro uostas turi įlaipinimo rankoves, pačios avialinijos nusprendžia jomis nesinaudoti nes brangiau kainuoja ir ilgiau trunka – negali įlaipinti ir išlaipinti vienu metu. O autobusus naudoja visi oro uostai: ir Frankfurte, ir Stokholme ir naujam Stambulo oro uoste yra tekę važiuoti autobusu. Apskritai jei didesnis oro uostas ir mažesnis lėktuvas, bus dažniau autobusas.

Žydras dangus
Žydras dangus
3 mėnesius
Atsakinėti į  Kristijonas

Nelyginkime kaimo su megapoliais, turiu omeny srautus, Vilnių aplanko kone mažiausias turistų kiekis Europoje, net tarp Baltijos šalių čia buvo piko metu prieš pandemija, skrydžių kiekis, taip pat vienas skurdžiausių, tai manau dviejų tokių kišenių tikrai pilnai užtektų, be to juk maloniau patekti iš lėktuvo į terminalą jaukiai ir patogiai nei dar grustis kelis 100 m su danceriu iki terminalo

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button