Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) kreipėsi į tris ministerijas, prašydama užtikrinti saugiam pareigūnų darbui būtinas patalpas. Jos teigimu, Vilniaus oro uoste dirbantiems pasieniečiams nuolat kyla reali grėsme dėl darbui nepritaikytų patalpų. 4 pareigūnams jau nustatytas koronavirusas. Lietuvos oro uostų atstovo žiniasklaidai Tado Vasiliausko teigimu, Lietuvos oro uostams profsąjungų problemų adresavimas tik oro uostams, o ne tiesiogiai savo atstovaujamų tarnybų vadovams atrodo keistas. Savo ruožtu sprendimus ir galimybes, kaip šią situaciją būtų galima spręsti Lietuvos oro uostai jau pateikė anksčiau – dar rugpjūčio mėnesį, sako T. Vasiliauskas.
Pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės, Vilniaus oro uoste į Lietuvą neįleistiems asmenims yra skirto keturios 9, 12, 12 ir 19 kv. metrų ploto tarnybinės patalpos. Kiekvienoje iš jų saugiai gali jaustis tik du asmenys. Tik vienoje jų yra langas, tik dviejuose – dušas ir tualetas.
„Šiuose „apartamentuose“ yra tekę laikyti dešimt ir daugiau asmenų. Buvo ir taip, kad šeimos su mažamečiais vaikais patalpose be langų, gyveno daugiau kaip dvi savaites. Neįleistų į Lietuvą asmenų būna beveik kiekvieną dieną. Jų „gyvenimo“ pasieniečių tarnybinėse patalpose trukmė priklauso nuo įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, prieglobsčio prašymo atveju, procedūra gali trukti ir 2 savaites. Įtakos taip pat turi skrydžių dažnumas, nuo ko priklauso, kaip greitai pavyksta išvykti iš Lietuvos“,– sako L. Soščekienė.
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos vadovo Rimanto Liepos teigimu, niekas negali užtikrinti, kad neįleistų asmenų nėra su psichikos sutrikimais ar sergančių pavojingomis užkrečiamomis ligomis. Kasdieniais žmonių, „apsistojusių“ pasieniečių patalpose, poreikiais rūpinasi tik pareigūnai (vanduo, maitinimas, išvykimo bilietų paieška, nuvedimas parūkyti, paskambinti ir t.t.). Būtent dėl kitų asmenų ir pareigūnų saugumo turi būti sudarytos normalios ir adekvačios sąlygos, šiandienos poreikius atitinkančios patalpos.
„Nuo pandemijos pradžios Vilniaus oro uostas nesiėmė jokių realių veiksmų sumažinti užsikrėtimo riziką dirbantiems pareigūnams. COVID-19 virusas jau buvo nustatytas 4 ten dirbantiems pasieniečiams. Vilniaus oro uostas nesugebėjo įrengti net laikinų patalpų, kuriose neįleisti į Lietuvą asmenys galėtų jaustis oriai ir saugiai, laikytis saugaus atstumo, o šiais asmenimis besirūpinantiems pasieniečiams sumažinta rizika užsikrėsti koronavirusu ar kitomis ligomis. Oro uosto vadovų pažadai įrengti adekvačias patalpas trunka jau 5 metus“,– sako R. Liepa.
LTPF rašte Vidaus reikalų, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijoms prašoma skubiai imtis būtinų priemonių ir iš esmės spręsti tiek pareigūnų saugumo, tiek į Lietuvą neįleidžiamiems asmenims skiriamų patalpų problemas.
Lietuvos oro uostų atstovo žiniasklaidai Tado Vasiliausko teigimu, ši situacija buvo nagrinėjama dar rugpjūčio 18 dieną Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame Visuomenės saugumo darbo grupės posėdyje ir būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovybė buvo įpareigota įvertinti galimybes neįleidžiamus į šalį asmenis, jei to reikia, apgyvendinti ne oro uostuose esančiose apgyvendinimo vietose arba imtis reikiamų veiksmų tokias patalpas parengti tokiems asmenims priimti.
„Reikėtų suprasti, kad pagrindinės neįleistų į šalį keleivių laikinam apsistojimui naudojamos patalpos Vilniaus oro uoste yra statytos daugiau nei prieš 20 metų, kai migracijos iššūkių, ypač tokių, kokius turime šiandien, nebuvo. Tie iššūkiai dar labiau išaugo dėl pandemijos kontekste priimtų keliavimo apribojimų.
Oro uosto situaciją iliustruoja ir tai, kad Vilniaus oro uostas pernai aptarnavo 5 mln. keleivių, kai jis pritaikytas 3,5 mln. keleivių srautui, taigi pokyčiai būtini daugelyje infrastruktūros vietų“, – sako T. Vasiliauskas.
Šiuo metu papildomų (šalia jau esamų) patalpų prieš Valstybės sienos apsaugos tarnybos postus tiesiog nėra galimybės įrengti fiziškai. Todėl Lietuvos oro uostai siūlė kaip būtų galima spręsti šį klausimą.
Pasak T. Vasiliausko, visų pirma – naujos, daug erdvesnės patalpos šiam tikslui planuojamos įrengti vykstančios rekonstrukcijos metu, pastačius naują Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą 2022 metais ir rekonstravus esamus terminalus.
O artimiausiu metu VSAT vadovybei ir ministerijoms Vilniaus oro uostas siūlė apsvarstyti mobilių modulių įrengimo galimybę perone, kuriuose bent laikinai galėtų gyventi neįleisti asmenys, jei jie netelpa esamose patalpose. Taip pat buvo siūloma minėtus keleivius apgyvendinti šalia oro uosto esančiuose viešbučiuose ar kitose ne oro uosto patalpose.
„Alternatyvos šiam klausimui spręsti mūsų iniciatyva dar rugpjūtį buvo pateiktos Vyriausybės kanceliarijoje vykusio susitikimo metu ir VSAT atstovai buvo įpareigoti surasti sprendimus“, – primena T. Vasiliauskas.
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
