Susisiekimo ministerija bei Lietuvos oro uostai gaivina idėją atnaujinti prieš beveik septynis dešimtmečius statytą centrinį Vilniaus oro uosto pastatą – atvykimo terminalą. Teigiama, jog jis nebeatitinka šiandienos poreikių, todėl neatmetama, kad jis galėtų būti griaunamas ir vietoj jo statomas naujas.
Tačiau pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl Kultūros paveldo departamentas kol kas nemato argumentų, kodėl jis galėtų būti nevertingas ir išbrauktas iš saugomų objektų sąrašo.
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, pastatas šiandien netenkina poreikių.
„Neturiu jokios ramybės dėl sovietinio Vilniaus oro uosto pastato, šiandien visiškai netenkinančio šiuolaikinių funkcinių poreikių. Apie jį ir su Lietuvos oro uostų valdyba bei vadovybe planuojamus sprendimus – jau netrukus“, – praėjusią savaitę savo feisbuko paskyroje rašė ministras.
Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis BNS teigė, jog jau rugsėjį ketinama svarstyti, ar plečiant oro uostą dalis pastato turėtų būti išlaikyta, ar jis galėtų būti nugriautas. Tačiau pagrindinė sąlyga – užtikrinti jo funkciją.
„Ne pirmus metus įvardijame, kad mūsų netenkina to senojo tarybinio terminalo funkcionalumas. Nekalbame apie architektūrines ar kultūrines vertybes, gražu ar negražu, bet jis mums nepadeda užtikrinti funkcijos, kalbame, koks galėtų būti variantas“, – BNS sakė M. Gelžinis.
„Bet koks statybininkas pasakytų, kad yra paprasčiau nugriauti ir statyti visiškai naują statinį, bet šiuo atveju, jei bus įžvelgta, kad ten yra tam tikrų istorinių, kultūrinių vertybių, manau, architektai apžais kaip nors ir išpildys mūsų technologinius sprendinius. (…) Žinoma, tokie sprendimai yra brangesni, užima daugiau laiko, bet turbūt viskas įmanoma“, – pasakojo Lietuvos oro uostų vadovas.
Pasak M. Gelžinio, diskusijai ketinama kviesti ir architektų, ir paveldosaugininkų atstovus – bus tariamasi, kokie sprendiniai būtų įmanomi.
„Mes esame pasiruošę pradėti vėl tuos pokalbius, nustatyti ir įvertinti, ar tikrai visas tas pastatas toks vertingas, ar galbūt jo centrinė dalis. Galbūt architektai galėtų geriau atsakyti, kaip pritaikyti tas inovacijas ir mūsų funkcionalumą pagerinti“, – sakė jis.
„Pirmi susitikimai, tikiuosi, jau šį mėnesį įvyks, nežinau datų, jos yra tikslinamos“, – pridūrė įmonės vadovas.
Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė Eglė Čiužaitė BNS taip pat teigė, jog senasis atvykimo terminalas nėra pritaikytas keleiviams.
„Viskas aplink labai modernėja, o šitas paveldas nėra nei keleiviams pritaikytas, ir bendrai toks sovietinis palikimas. Noras yra toliau labai aiškiai šnekėti ir su Kultūros paveldo departamentu, ir kitomis institucijomis rasti kompromisinį sprendimą, kiek realiai aukoti keleivio patogumą ir paslaugą galvojant, kiek ten to iš tikrųjų yra paveldo“, – sakė E. Čiužaitė.
Anot jos, šis klausimas tampa dar aktualesnis planuojant ketvirto keleivių išvykimo terminalo statybą.
„Pats laikas būtų šitą temą grąžinti į prioritetų sąrašą, – kad susitvarkome viską kartu. Bet ar pavyks susitarti, čia jau laiko klausimas“, – teigė E. Čiužaitė.
M. Gelžinio teigimu, atvykimo terminalo projektavimas galėtų vykti kartu su planuojamo naujo išvykimo terminalo statybų darbais.
„Visų pirma reikėtų paleisti naują (keleivių išvykimo – BNS) terminalą, tada jis leistų paimti didelį kiekį išvykstančių keleivių ir lygiagrečiai paleidus tą terminalą būtų galima darbuotis ir su tuo senu terminalu“ – sakė jis.
Naujojo išvykimo terminalo statybą tikimasi pradėti 2022 metais baigti 2024-aisiais. Jo rangovo konkursą planuojama paskelbti netrukus.
Paveldosaugininkai nemato argumentų griauti pastatą
Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė teigia, kad saugoma senojo keleivių atvykimo terminalo pastato architektūra.
„Sklandė gandai, kad tai yra tipinis projektas, bet tai nėra tiesa. Būdavo Sovietų Sąjungoje taikoma praktika, kad vieną projektą padarydavo ir jį kopijuodavo visose respublikose. Bet šis pastatas nėra tipinis“, – BNS teigė R. Kuncevičienė.
Pasak jos, apie tai, kad reikėtų pastatą griauti ir statyti naują, buvo kalbėta dar 2019 metais – tuomet buvo nuspręsta, kad jis vertingas.
„Tada turėjome labai išsamią ir plačią diskusiją. (..) Kalbėjomės apie Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos galimybes ir išsaugojimo klausimą. Visi pritarė, kad pastatas yra vertingas, mes to laikotarpio architektūros pavyzdžių ne tiek daug turime Kultūros vertybių registre“, – sakė R. Kuncevičienė.
Jos teigimu, sprendimus įrašyti ir išbraukti iš registro priima Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba. Norint pastatą išbraukti, turėtų būti aiškūs argumentai, tačiau departamentas šiandien tokių nemato.
„Šiandien mes tokių argumentų kaip ir neturime, nes tai yra tam tikro laikotarpio architektūra ir ji saugotina kaip to laikotarpio architektūros pavyzdys“, – sakė departamento atstovė.
„Kad oro uostui reikia plėstis, niekas neginčija, mes pritariame, bet reikia ieškoti protingų, visiems pusėms tinkančių kompromisų. Departamento pozicija tokia, kad mes neprieštaraujame oro uosto plėtrai, bet mes tuo pačiu norėtume išsaugoti ir patį pastatą, tiek, kiek įmanoma jį išsaugoti“, – pridūrė ji.
Pasak R. Kuncevičienės, dar 2019 metais kalbėta, jog turėtų būti skelbiamas projektinių idėjų konkursas – jo metu būtų pateikiami ir Vilniaus oro uosto pastato kultūrinių vertybių išsaugojimo būdai.
Tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis dar 2018 metais teigė, jog norima nugriauti senąjį terminalą, o su Kultūros ministerija deramasi dėl pastato kultūrinės paskirties pakeitimo. Tačiau tuometinis Kultūros paveldo departamento vadovas Algimantas Degutis tai vadino politiniu spaudimu.
Anot jo, sovietmečiu statyto oro uosto pastato išbraukimą iš kultūros vertybių registro turi svarstyti ne ministerijos ir ne politikai, o specialistai – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Tuometinis vienos iš penkių tokių tarybų pirmininkas Romas Pakalnis BNS teigė, kad oro uosto pastatai gali būti tvarkomi įvairiais būdais, įskaitant ir griovimą.
Senasis terminalas pastatytas 1954 metais, į saugomų vertybių sąrašą jis įtrauktas 1984 metais.
Architektų Dmitrijaus Burdino ir Genadijaus Jelkino projektuoto pastato vertingomis savybėmis pripažintos centrinė jo dalis, taip pat šiaurės ir pietų fligeliai, centrinės dalies dvišlaitė stogo forma, centrinės salės ir fligelių patalpų kolonos, arkinės nišos, fasado durų ir langų angos, centrinės salės lubos su rozetėmis, laiptinių turėklai su baliustromis, interjeras bei kita.
Autoriai: Erika Alonderytė, Roma Pakėnienė
