Per dešimt šių metų mėnesių skrydžių vadovai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 227,5 tūkst. skrydžių – 9,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pačių skrydžių skaičiaus augimas Lietuvos oro erdvėje siekė 9 proc.
Tris ketvirtadalius, arba 172,6 tūkst., skrydžių sudarė tranzitiniai skrydžiai, kai lėktuvai Lietuvos oro erdvę kirto tranzitu, skelbia valstybės įmonė „Oro navigacija“.
2018 m. spalį aptarnautų skrydžių skaičius Lietuvos oro erdvėje siekė 23,3 tūkst. – 3,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tranzitiniai skrydžiai sudarė 17,5 tūkst., arba 75 proc. visų aptarnautų skrydžių.
Vilniaus oro uoste spalį aptarnauta 4,4 tūkst. kilusių arba besileidusių orlaivių – 6,1 proc. daugiau nei 2017 m. spalį, Kauno – 803 (0,9 proc. daugiau nei pernai spalį), Palangos – 374 (8,8 proc. daugiau), Šiaulių – 205 (22 proc. mažiau).
Daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdvėje spalį atliko penkios aviakompanijos – Latvijos „airBaltic“ (2,3 tūkst. skrydžių, arba 9,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu), Suomijos „Finnair“ (2,1 tūkst. skrydžių, arba 1,6 proc. mažiau), Rusijos „Aeroflot“ (1,9 tūkst. skrydžių, arba 8,1 proc. daugiau), Vokietijos „Lufthansa“ (1,7 tūkst. skrydžių, arba 3,3 proc. daugiau) bei Airijos „Ryanair“ (1,3 tūkst. skrydžių, arba 9,8 proc. daugiau).
Palyginti su 2017 m. spaliu, daugiausia besinaudojusių Lietuvos oro erdve bendrovių penketukas išliko toks pats. Tiesa, šiemet spalį Latvijos įmonė „airBaltic“ Lietuvoje atliko keliais šimtais skrydžių daugiau ir iš pirmosios vietos išstūmė kolegas iš Suomijos – „Finnair“.
Lietuvos oro erdvę į savo maršrutus įtraukia daugiau kaip 900 oro bendrovių. Nuo orlaivio pajudėjimo iš orlaivio stovėjimo aikštelės iki jo nutūpimo paskirties aerodrome jam yra teikiamos oro navigacijos paslaugos.
Lukas Blekaitis (ELTA)
