Realistiškai, važiuojant vienam 2-4 km aplink centrą auto nebereikalingas. O viešaji transportą tokiu atstumu dviratis deda i nokdauną visiškai – kokius 2x greičiau gaunasi. Infrastruktūra jau nebloga, bet netobula. Pvz narbuto tako labai trūksta.
Geriau padaryti geresnes salygas automobiliams. Puse metu tie takai bus tusti ir visiems teks vazinet automobiliais ir kentes dar labiau. Ir aplamai dviratis yra tragiska transporto priemone, niekada nesesciau ant dviracio. Nepatinka man kuria linkme viskas juda ir svarbiausia, nieks neklausia, daro, kad tik daryt kazka, bet neskiria laiko normaliai pamastyti.
Iš rankų į rankas perparduodamas netvarkingas “dyzelis” irgi ne visiems patinka. Aišku, viskas pas mus prastai ar net netinkamai daroma, bet sutiktumėte su tuo, kad reikia taisyti padėtį nuo lekiojančių vežyklių, jų skleidžiamų suodžių kamuolių, dulkių virtinės keliuose, pridūmintų, išvažinėtų ir užstatytų kiemų? Dviratis anaiptol nevisiems, tas taip. Nejau išderintų variklių ir išmetimo dalies naudoti iš Vakarų važiai yra galutinis lietuvių pasiekimas? Tik šito norėjome, siekdami laisvės? Kaip bebūtų, kitų šalių pasiekimai vis vien privers keistis ir lietuvį. Tuomet tiktų papildyti – slunkių bei dar “Vingių Joną”-lietuvį.
Kuo labiau gerintume salygas automobiliams – tuo butu skatinamas automobiliu skaiciaus didinimas, o tada vel gatves uzkimstos. Ir taip vel gristam i ta pati taska
Kvailiausias mano skaitytas komentaras. Aš pats turiu automobilį vien tik dėl to, kad dirbu 60km už miesto ribų. Jeigu dirbčiau mieste, man jis net nebūtų reikalingas. Kaip ir kitiem žmonėm nereikia tavo susmirdusio dyzelio, užimančio vietą ir gadinančio orą. Miestas turi būti pritaikytas žmonėms, o ne kaimiečiams su 1.9tdi passatais. Jeigu per daug tingus esi, kad pamynti dvirati, tai yra tavo problemos ir dėl jų neturėtų kentėti kiti žmonės. Plius oras nieko nereiškia. Išsivysčiusiose šalyse žmonės mina žiema vasara, nepriklausomai nuo oro, nes dviratis mieste yra tiesiog 100% geresnis dalykas.
Nesugeba kažkaip mūsų valdžia be kitų pagalbos ir patirties nei dviračių takų, nei aplinkeliu tiesti… Gerai kad nors tarybiniais laikais rytų vokiečiai kažką gero paprojektavo, kad iki siolej gerai tarnauja…
Ar tikrai dviračiai tinka visoms šalims? Tarkim Austrijoje keliaujančių dviračiais, elektriniais dviračiais ir paspirtukais yra tik 8%, nors jie turi vieną geriausių, dviračiams skirtų, kelių tinklą.Gamtinės sąlygos matyt irgi lemia transporto priemonių naudojimą. Nyderlanduose labai plačiai naudojami dviračiai, tačiau pažiūrėkime kokios ten gamtinės sąlygos?
Nyderlandai:Klimatas:Dažniausiai pučia pietvakarių vėjas, todėl klimatas jūrinis su vėsiomis vasaromis ir nešaltomis žiemomis. Ypač šalies vakaruose (Šiaurės jūros pakrantė) klimatas yra stipriau veikiamas Atlanto vandenyno. Toliau į rytus, prie sienos su Vokietija, vandenyno įtaka mažėja, žiemos šaltesnės, o vasaros šiltesnės. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra 1–3 °C, liepos mėnesio temperatūra 16–17 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 650–750 mm. Sniegas iškrenta retai, užėjus .
Reljefas:Paviršius žemas. Apie 50 % šalies teritorijos yra žemiau jūros lygio. Olandijos vakarinėje ir šiaurinėje dalyje, vadinamojoje Žemutinėje Olandijoje, vyraujantis paviršiaus aukštis – 1 m žemiau jūros lygio.
Lietuvoje važiuojančių dviračiu yra gal 2% visų kelionių į darbą ir atgal na tegu gal pasieksime Šveicarų lygi ir bis 8% visų kelionių bus dviračiu, bet tai vyks tik pusę metų, nes kita pusė netinkama naudoti dviratį. Todėl galvojant apie dviratininkus reikia gerai pagalvoti, keik Lietuvoje bus važiuojančių, kokią infrastruktūrą kurti, kad nebūtų per brangi investicija 4% kelionių ir kiek kainuos priežiūra sukurtos infrastruktūros. Ir tik tada pasirinkti tinkamą Lietuvai variantą.
tokie tipiski aklo kurmio skaiciavimai. Kaip gali buti daugiau vaziuojanciu dabar jeigu nera saugu vaziuoti? Kai bus saugu vaikams ir senjorams vaziuoti mieste dviraciu tada ir prades vazineti. Beja, Nyderlanduose pastoviai lyja, tai irgi galetu buti pasiteisinimas bet zmones vazineja. O ta procentine statistika itartina, dviraciai ne auto ir niekas nezino kiek zmoniu tam tikra diena jais naudojasi.
Ok, o dabar pažiūrėk kokius VT projektus daro panašaus išsivystymo ar net neturtingesnės šalys (Lenkija, Rumunija, Portugalija ir daug kitų) ir pamatysi, kad tai ne pinigų, o prioritetų klausimas. Vilniaus savivaldybės žmonės yra tiesiog prastai apmokami nevykėliai, sugebantis daryti tik kosmetinius dalykus, daugiau čia priežasčių nelabai rasi.
Iš kur čia ištraukei, kad Lenkija ir Portugalija neturtingieses už Lietuvą, iš maurico statistikos? Pvz Lenkija gauna nepalyginamai didesnės dotacijas iš ES, kas matosi ant delno, Simasiaus komandos narė ponia Donalda verkia, kad vien švietimas suryja 70 proc miesto biudžeto, kiek galėtų finansuoti ES sunku pasakyti, manau viskas remiasi į pinigus, kurių šiai dienai nėra, nemanau, kad jie ant tiek kvaili, kad negalėtų imtis tokio projekto
Kokia čia dar geriausia patirtis, nejuokinkit žmonių. Žaliųjų ežerų take jau prieš du metus pripylė skaldos ir stovi taip viskas. Visi laužo dviračius, vežimėlius, slides žiemą. Kiek rašyta, siųstos nuotraukos į tą patį MW, bet niekam neįdomu. Panagirkų tribūna MW
Vilniaus miesto savivaldybe, dviraciu takai labai sauni ideja, labai vakarietiska, bet tuo viskas neapsiriboja, norint kad jais naudotusi kuo daugiau gyventoju juos reikia ne tik nutiest, bet ir priziuret, prisiminus pastarasias dvi ziemas darosi labai graudu, nei dviraciu pravaziuosi, nei pesciuju taku praeisi. Skandinavijos salyse tuos takus saltuoju metu laiku technika valo kiaura para non stop, pas mus argumentas, kad nera pajegumu ir pinigu, tada iskyla klausimas, kam sita visa pakazucha? tik keliems vasaros menesiams?. Beje dar viena pastaba, chebryte nebukit buduliais, miesto ramaus eismo gatviu gatviu, saligatviu ir dvirtakiu barstymui naudokite granito granules, o ne druska, kuri viska naikina ir atstatymas kainuoja nepalyginamai brangiau, nei is pavasario susluot granules ir atejus saltam metu sezonui vel panaudot, nejaugi tam reikia daug proto, kad suprast?
Geroji patirtis šalia, o mūsų kelių žinovai vaidina aklus. Kai dėl dviračių, tai sėkmingiausiai vakarietišką patirtį buvo įdiegusi komunistinė Pietryčių Azija (nė atskirų dvirtakių nereikėjo), bet tas prigavo visus – vakariečiai pamanė, kad tai Rytų veikla, kuo rytiečiai ir patikėjo! Tad reikia atstatyti sveiką mąstymą, naudojant gerokai glaustesnes nuosavas egno-vežykles (nevertinančiam lietuvių kalbos, išversiu į lytuvių (ar lotynų, jau nebežinau) – maksimaliai kompaktiškesnį privatų elektro-transportą).
Nebūtinai egno. Gali būti ir kuro sandų (įprastai vandenilio-deguonies) ar paprasčiausi dviračiai. Tik nesupainiokime verčiant – egna, gintra tai “elektra”, o agna – “energija”.
Triračiai ar keturračiai velomobiliai su paminų pavara. Būna net vieno rato vežyklės. Taip, kad išmonės pakanka – noro reiktų sveikai mąstyti. Tik dėl priemiesčio sodybos, dar saugumo nuo susidūrimo, vertinu savo važį. Antraip, rinkčiausi tai, su kuo galėčiau pasiekti beveik bet kurią vietą pilsote, kas niokotojiškai neapkrautų kiemų. Tarp pilsotų – važčiai ir traukiniai, svetimuose pilsotuose – nuomojamos vežyklės.
Realistiškai, važiuojant vienam 2-4 km aplink centrą auto nebereikalingas. O viešaji transportą tokiu atstumu dviratis deda i nokdauną visiškai – kokius 2x greičiau gaunasi. Infrastruktūra jau nebloga, bet netobula. Pvz narbuto tako labai trūksta.
Geriau padaryti geresnes salygas automobiliams. Puse metu tie takai bus tusti ir visiems teks vazinet automobiliais ir kentes dar labiau. Ir aplamai dviratis yra tragiska transporto priemone, niekada nesesciau ant dviracio. Nepatinka man kuria linkme viskas juda ir svarbiausia, nieks neklausia, daro, kad tik daryt kazka, bet neskiria laiko normaliai pamastyti.
Iš rankų į rankas perparduodamas netvarkingas “dyzelis” irgi ne visiems patinka. Aišku, viskas pas mus prastai ar net netinkamai daroma, bet sutiktumėte su tuo, kad reikia taisyti padėtį nuo lekiojančių vežyklių, jų skleidžiamų suodžių kamuolių, dulkių virtinės keliuose, pridūmintų, išvažinėtų ir užstatytų kiemų? Dviratis anaiptol nevisiems, tas taip. Nejau išderintų variklių ir išmetimo dalies naudoti iš Vakarų važiai yra galutinis lietuvių pasiekimas? Tik šito norėjome, siekdami laisvės? Kaip bebūtų, kitų šalių pasiekimai vis vien privers keistis ir lietuvį. Tuomet tiktų papildyti – slunkių bei dar “Vingių Joną”-lietuvį.
O man tavo kledaras nepatinka, užima vieta ir smirda, vadeliotojas, tiketinai, irgi toks pats.
Kuo labiau gerintume salygas automobiliams – tuo butu skatinamas automobiliu skaiciaus didinimas, o tada vel gatves uzkimstos. Ir taip vel gristam i ta pati taska
Kvailiausias mano skaitytas komentaras. Aš pats turiu automobilį vien tik dėl to, kad dirbu 60km už miesto ribų. Jeigu dirbčiau mieste, man jis net nebūtų reikalingas. Kaip ir kitiem žmonėm nereikia tavo susmirdusio dyzelio, užimančio vietą ir gadinančio orą. Miestas turi būti pritaikytas žmonėms, o ne kaimiečiams su 1.9tdi passatais. Jeigu per daug tingus esi, kad pamynti dvirati, tai yra tavo problemos ir dėl jų neturėtų kentėti kiti žmonės. Plius oras nieko nereiškia. Išsivysčiusiose šalyse žmonės mina žiema vasara, nepriklausomai nuo oro, nes dviratis mieste yra tiesiog 100% geresnis dalykas.
Nesugeba kažkaip mūsų valdžia be kitų pagalbos ir patirties nei dviračių takų, nei aplinkeliu tiesti… Gerai kad nors tarybiniais laikais rytų vokiečiai kažką gero paprojektavo, kad iki siolej gerai tarnauja…
Ar tikrai dviračiai tinka visoms šalims? Tarkim Austrijoje keliaujančių dviračiais, elektriniais dviračiais ir paspirtukais yra tik 8%, nors jie turi vieną geriausių, dviračiams skirtų, kelių tinklą.Gamtinės sąlygos matyt irgi lemia transporto priemonių naudojimą. Nyderlanduose labai plačiai naudojami dviračiai, tačiau pažiūrėkime kokios ten gamtinės sąlygos?
.
Nyderlandai:Klimatas:Dažniausiai pučia pietvakarių vėjas, todėl klimatas jūrinis su vėsiomis vasaromis ir nešaltomis žiemomis. Ypač šalies vakaruose (Šiaurės jūros pakrantė) klimatas yra stipriau veikiamas Atlanto vandenyno. Toliau į rytus, prie sienos su Vokietija, vandenyno įtaka mažėja, žiemos šaltesnės, o vasaros šiltesnės. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra 1–3 °C, liepos mėnesio temperatūra 16–17 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 650–750 mm. Sniegas iškrenta retai, užėjus
Reljefas:Paviršius žemas. Apie 50 % šalies teritorijos yra žemiau jūros lygio. Olandijos vakarinėje ir šiaurinėje dalyje, vadinamojoje Žemutinėje Olandijoje, vyraujantis paviršiaus aukštis – 1 m žemiau jūros lygio.
Lietuvoje važiuojančių dviračiu yra gal 2% visų kelionių į darbą ir atgal na tegu gal pasieksime Šveicarų lygi ir bis 8% visų kelionių bus dviračiu, bet tai vyks tik pusę metų, nes kita pusė netinkama naudoti dviratį. Todėl galvojant apie dviratininkus reikia gerai pagalvoti, keik Lietuvoje bus važiuojančių, kokią infrastruktūrą kurti, kad nebūtų per brangi investicija 4% kelionių ir kiek kainuos priežiūra sukurtos infrastruktūros. Ir tik tada pasirinkti tinkamą Lietuvai variantą.
tokie tipiski aklo kurmio skaiciavimai. Kaip gali buti daugiau vaziuojanciu dabar jeigu nera saugu vaziuoti? Kai bus saugu vaikams ir senjorams vaziuoti mieste dviraciu tada ir prades vazineti. Beja, Nyderlanduose pastoviai lyja, tai irgi galetu buti pasiteisinimas bet zmones vazineja. O ta procentine statistika itartina, dviraciai ne auto ir niekas nezino kiek zmoniu tam tikra diena jais naudojasi.
Kokie dar Nyderlandai!? Visiškai ne tas klimatas. Norit tinkamos praktikos, tinkamos Lietuvoje? Suomija:
Tu Skandinavijoj nebuvęs 😀
Labai gera naujiena, džiaugiuosi kad Vilnius mokysis iš geriausių.
Kai bus panašus gyventojų tankumas ir miesto biudžetas.
Kada vadovausitės Nyderlandų praktika tiesdami viešojo transporto linijas?
Kai bus panašus gyventojų tankumas ir miesto biudžetas.
Kai Vilnius turės panašų gyventojų tankį ir miesto biudžetą?
Ok, o dabar pažiūrėk kokius VT projektus daro panašaus išsivystymo ar net neturtingesnės šalys (Lenkija, Rumunija, Portugalija ir daug kitų) ir pamatysi, kad tai ne pinigų, o prioritetų klausimas. Vilniaus savivaldybės žmonės yra tiesiog prastai apmokami nevykėliai, sugebantis daryti tik kosmetinius dalykus, daugiau čia priežasčių nelabai rasi.
Iš kur čia ištraukei, kad Lenkija ir Portugalija neturtingieses už Lietuvą, iš maurico statistikos? Pvz Lenkija gauna nepalyginamai didesnės dotacijas iš ES, kas matosi ant delno, Simasiaus komandos narė ponia Donalda verkia, kad vien švietimas suryja 70 proc miesto biudžeto, kiek galėtų finansuoti ES sunku pasakyti, manau viskas remiasi į pinigus, kurių šiai dienai nėra, nemanau, kad jie ant tiek kvaili, kad negalėtų imtis tokio projekto
Kokia čia dar geriausia patirtis, nejuokinkit žmonių. Žaliųjų ežerų take jau prieš du metus pripylė skaldos ir stovi taip viskas. Visi laužo dviračius, vežimėlius, slides žiemą. Kiek rašyta, siųstos nuotraukos į tą patį MW, bet niekam neįdomu. Panagirkų tribūna MW
Vilniaus miesto savivaldybe, dviraciu takai labai sauni ideja, labai vakarietiska, bet tuo viskas neapsiriboja, norint kad jais naudotusi kuo daugiau gyventoju juos reikia ne tik nutiest, bet ir priziuret, prisiminus pastarasias dvi ziemas darosi labai graudu, nei dviraciu pravaziuosi, nei pesciuju taku praeisi. Skandinavijos salyse tuos takus saltuoju metu laiku technika valo kiaura para non stop, pas mus argumentas, kad nera pajegumu ir pinigu, tada iskyla klausimas, kam sita visa pakazucha? tik keliems vasaros menesiams?. Beje dar viena pastaba, chebryte nebukit buduliais, miesto ramaus eismo gatviu gatviu, saligatviu ir dvirtakiu barstymui naudokite granito granules, o ne druska, kuri viska naikina ir atstatymas kainuoja nepalyginamai brangiau, nei is pavasario susluot granules ir atejus saltam metu sezonui vel panaudot, nejaugi tam reikia daug proto, kad suprast?
Geroji patirtis šalia, o mūsų kelių žinovai vaidina aklus. Kai dėl dviračių, tai sėkmingiausiai vakarietišką patirtį buvo įdiegusi komunistinė Pietryčių Azija (nė atskirų dvirtakių nereikėjo), bet tas prigavo visus – vakariečiai pamanė, kad tai Rytų veikla, kuo rytiečiai ir patikėjo! Tad reikia atstatyti sveiką mąstymą, naudojant gerokai glaustesnes nuosavas egno-vežykles (nevertinančiam lietuvių kalbos, išversiu į lytuvių (ar lotynų, jau nebežinau) – maksimaliai kompaktiškesnį privatų elektro-transportą).
Nebūtinai egno. Gali būti ir kuro sandų (įprastai vandenilio-deguonies) ar paprasčiausi dviračiai. Tik nesupainiokime verčiant – egna, gintra tai “elektra”, o agna – “energija”.
Triračiai ar keturračiai velomobiliai su paminų pavara. Būna net vieno rato vežyklės. Taip, kad išmonės pakanka – noro reiktų sveikai mąstyti. Tik dėl priemiesčio sodybos, dar saugumo nuo susidūrimo, vertinu savo važį. Antraip, rinkčiausi tai, su kuo galėčiau pasiekti beveik bet kurią vietą pilsote, kas niokotojiškai neapkrautų kiemų. Tarp pilsotų – važčiai ir traukiniai, svetimuose pilsotuose – nuomojamos vežyklės.