Šią dieną Lietuvos vairuotojai kalendoriuje tikrai įsirašys į ypač svarbių dienų sąrašą – Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pakviesti, visi kartu turėjo retą progą atidaryti didžiausią per pastaruosius kelis dešimtmečius susisiekimo infrastruktūros objektą Lietuvoje – Vilniaus vakarinio aplinkkelio III-ąjį etapą. Skaičiuojama, kad aplinkkeliu kasdien pasinaudos 45 tūkstančiai vilniečių, kurių sutaupytos beveik milijonas valandų per metus (950 000 val.) yra labai vertingos. Per tokį laiką Vilniaus regione yra sukuriama 8,7 mln. Eur BVP.
„Vilniečiai šios dienos laukė beveik du dešimtmečius, todėl norėčiau pirmiausia padėkoti visiems už kantrybę, rangovams – už sklandų ir operatyvų darbą. Vilniaus vakarinis aplinkkelis bus ne tik pagrindinė miesto transporto arterija, jis sujungs tarptautinį transporto koridorių – Vilnių su Kijevu, Minsku ir Klaipėda, iš kitos pusės – Vilnių su Panevėžiu. Nutiesus aplinkkelį, savivaldybės darbai čia nesibaigia: reikės dar nutiesti nuvažiavimą nuo Girulių viaduko, įrengti palei aplinkkelį pėsčiųjų ir dviračių takus, nutiesti ne mažiau už aplinkkelį svarbias Šiaurinę, Mykolo Lietuvio gatves“, – jau būsimus darbus vardijo sostines meras.
Prieš greitkelio atidarymo ceremoniją, iškilmingai išlydėta visa iki paskutinės dienos aplinkkelyje dirbusi sunkioji technika. Trimis mėnesiais anksčiau užbaigto Vakarinio aplinkkelio III etapo statybas puikiai apibūdina įspūdingi skaičiai: aplinkkelį statę 500 darbuotojų – rangovai, subrangovai ir partneriai – per 1,5 metų intensyviai dirbo apie milijoną darbo valandų. Per ypatingai trumpą laiką, kelininkai pastatė sudėtingus šešis transporto mazgus ir vieną pėsčiųjų viaduką. Vilniečiai jau gali važiuoti Šiaurinės g. viaduku, pėsčiųjų viaduku ties Gineitiškių gyvenamųjų namų kvartalu, Pavilnionių g. estakada, Girulių g. viaduku bei pietine ir šiaurine Ukmergės g. jungtimis. Skaičiuojama kad dabar integruotu transporto koridoriumi važiuos apie 33 tūkst. automobilių per parą arba 1,4 tūkst. per valandą.
„Džiaugiuosi, kad projektą, kartu su partneriais, įgyvendinome anksčiau nei tai buvo numatyta ir dabar galime visi kartu pasidžiaugti rezultatu“, – sakė generalinio rangovo, AB „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius.
Į ilgai laukto Vilniaus Vakarinio aplinkkelio atidarymą susirinkę vairuotojai rikiavosi iš abiejų pusių – nuo Ozo ir Ukmergės gatvių. Laikmačiui iškilmingai suskaičiavus paskutines 10 sekundžių iki aplinkkelio atidarymo, suskambo fanfaros ir – naująja transporto arterija pajudėjo tūkstančiai automobilių.
90 km per valandą greičiu automobiliai pasileido greitkeliu, kuris nuo šiol pagerins gyvenimo kokybę ir sutaupys daug brangaus laiko mažiausiai 110 tūkst. vilniečių, įsikūrusių sostinės šiaurės vakariniuose rajonuose: Viršuliškėse, Justiniškėse, Pašilaičiuose ir Fabijoniškėse. Šioje sostinės dalyje ne tik padidės gatvių laidumas ir greitis, bet ir eismo sąlygos viešajam transportui aplinkinėse gatvėse, sumažės avaringumas ir transporto tarša centre bei Laisvės prospekte.
Aplinkkelyje pastatyti net 587 kelio ženklai ir 4 greičio matuokliai. Čia galima važiuoti 90 kilometrų per valandą greičiu, nes tai nesukels pavojaus eismo saugumui ir bus užtikrintas sklandus ir greitas transporto priemonių eismo srautas. Šiuo koridoriumi tranzitinis transportas aplenks miesto centrą, tai pat paskirstys transporto srautus į vakarinius miesto rajonus.
Šalia Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio vyrauja daugiausiai gyvenamieji rajonai. Siekiant išvengti spūsčių atskirose eismo kryptyse buvo suplanuota po 3 eismo juostas. Statant aplinkkelį, buvo įvertinta daug įvairių rodiklių, kurie turi įtakos urbanizuotos teritorijos aplinkos taršai bei kelionių trukmei. Tiesiant vieną svarbiausių miesto greito eismo gatvių, buvo įrengti pylimai, teko iškasti daugiau kaip milijoną kubinių metrų grunto; buvo paklota 178 tūkst. kvadratinių metrų asfaltbetonio dangos, įrengta 1260 gatvių, viadukų, apšvietimui skirtų šviestuvų bei sumontuotos apšvietimo atramos, įrengta 14 kilometrų metalinių atitvarų, lietaus nuotekų tinklui įrengti paklota 15 km vamzdžių, rekonstruojant elektros liniją nutiesta 20 km aukštos įtampos požeminių kabelių.
Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapui skirtas 84,06 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimas, dar 21 mln. Eur projektui skyrė savivaldybė. Už bendradarbiavimą vykdant šį projektą savivaldybė dėkinga ne tik rangovui, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tarpininkavusiai skiriant ES finansavimą, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai bei Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje.
III-ąjį aplinkkelio etapą tiesė AB „Kauno tiltai“, UAB „Fegda”, UAB „Lemminkainen Lietuva”, AB „Eurovija Lietuva”, UAB „Tilsta” ir UAB „Axis Power”.
