Velykinis simbolis Vilniuje – skulptūra „Kiaušinis“ („Margutis“)
2001 metais Užupio aikštėje laikinai buvo pastatytas „Kiaušinis“, kuris simbolizavo Užupio atgimimą. Tuo pat metu jau buvo kuriama Angelo skulptūra, ...
2001 metais Užupio aikštėje laikinai buvo pastatytas „Kiaušinis“, kuris simbolizavo Užupio atgimimą. Tuo pat metu jau buvo kuriama Angelo skulptūra, ...
Kadaise nemaža miesto dalis tarp Trakų, Kėdainių ir Lydos gatvių priklausė pranciškonų vienuoliams ir sudarė tarsi atskirą miestą. Vienuolynas sudarė ...
„Pergalė“ – tai Vilniui pritaikytas tipinis reprezentacinis kino teatras, kurį laiką buvęs didžiausias (600 vietų) ir svarbiausias mieste. Kino teatras ...
Vilniaus gatvėje, priešais labdarybės draugijos pastatą su sparnuotais liūtais, esančiame name dabar – įrengtas prabangus verslo centras, o jo įėjimą ...
Vilniaus senasis vandentiekis buvo gravitacinis, vanduo tekėjo iš aukštesnės vietos į žemesnę, vadinasi, nereikėjo ir jokių sudėtingų įrenginių. Paprasta vandentiekio ...
1923 m. kovo 13 d. sukurta nauja karinė struktūra – įtvirtinta teritorija „Vilnius“. Nuspręsta Vilnių įtvirtinti iš visų pusių: aplink ...
XIX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Vilnių pasiekęs geležinkelis sąlygojo pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė. ...
„Žaliasis obuolys“ skulptūra – aštuonias tonas sveriančio obuolio puselės formos paminklas iš žaliojo granito, kuris buvo gabenamas specialiai iš Indijos. ...
Cemachas Šabadas gimė 1864 m. vasario 5 d. namuose, kurie iki Antrojo pasaulinio karo buvo Mėsinių gatvėje. Naujas namas pastatytas ...
1812 m. vasarą, šiuo vingiuotu keliu į Vilnių pakliuvo pats Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Vilniaus atstovai jį pasveikino būtent Paneriuose, ...
2007 metais skulptorius Eimantas Ludavičius sukūrė dobermanų veislės šuns skulptūrą, kuri įkurdinta Gedimino prospekte. Toje vietoje anksčiau buvo įmonė „Mineraliniai ...
Pirmasis apie liftą rašė romėnų architektas Vitruvijus aprašydamas Archimedo keliamąjį aparatą, įrengtą apie 236 m. per. Kr. Rusijos imperijoje keleiviniai ...
1939 m. rugsėjo 1-ąją parasidėjęs Antrasis pasaulinis karas pasiekė ir Vilnių. Iki karo pabaigos valdžia mieste keitėsi penkis kartus, o ...
Sovietų sąjungoje, be reprezentacinių kultūros statinių, tokių kaip operos teatras, respublikinė biblioteka ir pagrindinis kino teatras, kiekvienas didesnis miestas privalėjo ...
2007 m. birželį Mindaugo ir J. Basanvičiaus gatvių sankryžoje vietoje stovėjusio ten didelio akmeninio rutulio buvo įkurdintas naujas meninis akcentas ...
XVIII a. atvykstančius į Vilnių pasitikdavo Baltieji stulpai – miesto ribožekliai, ant kurių viršaus puikavosi Vyčiai. Caro valdžia Vyčius buvo ...
Liepkalnis stūkso rytinėje Vilniaus dalyje, Rasų seniūnijoje, greta Minsko plento ir Liepkalnio gatvės sankryžos. Gamtiniu požiūriu ši kalva yra Medininkų ...
1916 metais lapkričio mėnesį vokiečių spaudoje (X armijos laikraščio prieduose) buvo paskelbta vokiečių karių kapinių aprašymų ir piešinių. Kapinių centre ...
2013 m. birželį ant prekybos centro „Flagman“ sienos, Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvių sankirtoje, atidengtas skulptoriaus Romualdo Kvinto, architekto Alvydo ...
Bunkerių statyba susijusi su Vilniaus krašto okupacija, kai 1920 m. spalio 9 d. Vilnių ir Vilniaus kraštą užgrobė Lenkijos kariuomenės ...
© 2012-2022, UAB "Naujosios medijos grupė". Visos teisės saugomos.