Vilniuje smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui, šilumą tiekianti bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) apyvartos lėšoms ketina skolintis apie 50 mln. eurų. Lėšos bus skirtos padengti skirtumą tarp išaugusios perkamos šilumos kainos ir vartotojų įmokų, įskaitant ir dalies vartotojų mokėjimų išdėstymą per ilgesnį laiką. Tokią galimybę vartotojams įmonė pasiūlys jau netrukus.  

VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas teigia, kad iš SEB banko įmonė jau pasiskolino 20 mln. eurų. 

„Mes dabar pasiskolinome 20 mln. eurų ir planuojame skolintis dar apie 30 mln. eurų (…) Žiūrime situaciją ir, aišku, nesiskolinsime per daug – tiek, kiek matysime, kad yra poreikis“, – BNS sakė G. Bakanas.

Pasak jo, mokėjimų atidėjimai to pageidaujantiems gyventojams neturėtų kainuoti daug.

„Pavyzdžiui, klientui, kuris gyvena 60-70 kvadratų bute ir paprašys atidėjimo, tai palūkanos per metus sudarys viso labo 4-5 eurus. Tai pabrangimas bus labai simboliškas“, – sakė VŠT vadovas. 

Pasak jo, visi klientai gaus informaciją su lapkričio mėnesio sąskaita – tai yra pirmomis gruodžio dienomis. 

„Tie klientai, kurie manys, kad reikalinga įmonės pagalba ir tas atidėjimas tos sumos, kuri yra didesnė negu 35 proc. šilumos sąskaitos augimo, tai galės kreiptis į klientų aptarnavimo centrą ir pasirašysime susitarimus su tais klientais“, – kalbėjo G. Bakanas. 

Jis aiškino, kad mokėjimus atidėti bus galima ilgiausiai trims vasaros sezonams, iš viso apie 18 mėnesių.  

„Tas išdėliojimas yra, grubiai tariant, vasaros sezonams, 18-kai mėnesių. Jeigu žiūrint, kad vasaros sezonas yra 6 mėnesiai, tai gaunasi trejiems metams įmanomas atidėjimas, trims vasaroms, kad būtų mažesnis smūgis“, – sakė įmonės vadovas. 

Daugumai vilniečių pagalbos galbūt neprireiks

Vilniaus gyventojai galės nuspręsti iki šio šildymo sezono pabaigos, ar nori išskirstyti mokėjimus – jiems nebus skaičiuojami delspinigiai. Vis dėlto, G. Bakano teigimu, veikiausiai tik daliai klientų prireiks tokios pagalbos.

„Bet ką mes matome bent jau Vilniaus mieste, pagal perkamąją galią ir mūsų klientų galimybes, ir netgi pagal klientų skambučius, kad šiai dienai didžioji dalis klientų net nenori atidėti to mokėjimo (…) Matome, kad 70 proc. klientų Vilniaus mieste nereikės tokios pagalbos“, – teigė G. Bakanas. 

Pasak jo, šis šildymo sezonas išliks palyginti brangus. 

„Ką mes matome (dujų) ateities sandoriuose – gruodžio ir sausio mėnesių, kad pačios pikčiausios ir blogiausios prognozės kol kas nesitvirtinta: kaina fiksuojasi 60-70 eurų ribose, tai jeigu tokiam diapazone ir išliks, tai bus, aš manau, dar pakankamai neblogas rezultatas“, – kalbėjo VŠT vadovas.

G. Bakanas aiškino, jog viena iš didelės šilumos kainos priežasčių – santykinai didelė dujų dalis šilumos gamyboje: net 40 proc. jos gaminama iš dujų, o iš biokuro – 60 proc. Šį šildymo sezoną jau turėjo veikti biokuro dalis Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, tačiau darbai vėluoja. 

„Jeigu kogeneracinė jėgainė būtų laiku pabaigta, tai yra, 2020 metų rudenį, tai tokios situacijos nebūtų ir dujų įtaka sudarytų viso labo 10 proc.“, – įsitikinęs G. Bakanas. 

VŠT turi planų plėsti biokuro pajėgumus, tačiau to iki kitų metų pabaigos nepadarys. VŠT vadovas  tikisi, jog duos naudos ir leidimas šilumos gamintojams lanksčiau pirkti dujas. 

„Viena iš pagrindinių vilčių, aišku, yra, kad vis dėlto „Ignitis grupei“ pavyks pabaigti kogeneracinę jėgainę, tada situacija normalizuosis (…) Mes ką matome dujų ateities sandoriuose, tai kaina normalizuojasi. Ir jau ateinančių metų pavasario pačioje pradžioje jau matosi tas kainos atšokimas“, – sakė G. Bakanas.  

VŠT tiekiama šiluma lapkritį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, pabrango 96 proc. iki 7,15 cento už kilovatvalandę (su PVM), skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Tarp penkių didžiųjų miestų šildymas Vilniuje brangiausias.

Reguliuotojo atstovai BNS teigė, kad gruodį, palyginti su pernai gruodžiu, jis gali pabrangti 2,2 karto (120 proc.).

Kitos savivaldybės nesvarsto apie mokėjimų išdėstymą

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigė, kad kitos šilumos įmonės kol kas neplanuoja mokėjimų atidėjimų ar skolintis apyvartinėms lėšoms.

„Kol kas tikrai dar nėra. Nes jeigu dabar lapkričio mėnesio palygintume kainas su praeitų metų lapkričiu, kurios yra nustatytos, tai daugumoje atveju kyla nuo 10 iki 20 proc. – didelių šuolių dar nėra (..) Jeigu tai būtų apie 10-30 proc., tai negirdėti, kad savivaldybės ruoštųsi kažkokias specialias priemones jų kompensavimui“, – BNS sakė V. Lukoševičius. 

Kalbėdamas apie Vilnių jis sutiko, jog vienas svarbiausių sprendimų – užbaigti kogeneracinę jėgainę. 

„Tas biokuras turi greičiau atsirasti, o antras dalykas, dabar biokuro kainos Lietuvoje yra išskirtinai didelės, nes, aišku, čia nori atsiimti turbūt biokuro tiekėjai už prarastus ankstesnius laikotarpius. Nes jeigu palyginti Latvijos ar Estijos kainas, tai ten žymiai mažesnės“, – kalbėjo asociacijos prezidentas. 

Jis tikisi, kad pasibaigus šildymo sezonui biokuro kainos sumažės maždaug trečdaliu. 

Autorius Vytautas Budzinauskas

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

6 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist