Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama paslaptinga plokštelė su nepažintu XIII–XIV a. raštu. Iš švino nulietoje plokštelėje yra išlikę užrašai, kurių prasmę su archeologu, Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros skyriaus vedėju Gintautu Striška bandė išsiaiškinti žurnalistas Virginijus Savukynas LRT laidoje „Istorijos detektyvai“.
Paslaptinga plokštelė rasta prieš dvidešimt metų, tyrinėjant Vilniaus pilių teritoriją. Senojo arsenalo kieme, ten kur dabar yra keltuvo į Pilies kalną žemutinė aikštelė, tarp vienų ankstyviausių Žemutinės pilies teritorijoje buvusių medinių pastatų, archeologai metalo detektoriumi aptiko, kad žemėje glūdi metalas. Tyrėjai tikėjosi rasti kokį lobį ar paprasčiausią kirvuką ir labai nustebo, kai tas didelis daiktas pasirodė esanti stačiakampio formos metalo juosta.
19 cm ilgio, 4 cm pločio ir beveik 0,5 cm storio metalo juostelė buvo prikalta prie medinio pagrindo. Nuvalę žemes, archeologai pastebėjo keistus simbolius, todėl iškart radinį perdavė restauratoriams. Šie, atsargiai pašalinę apnašas nuo paviršių, išvydo keistus užrašus. Nieko panašaus iki to laiko archeologai Lietuvoje nebuvo aptikę.
Paslaptinga plokštele, kuri eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ekspozicijoje, susidomėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio tyrėjai. Bandyta išsiaiškinti, kas ten gali būti užrašyta: gal vis dėlto lietuviai nuo seno turėjo savo raštą ir tai yra pirmasis tokio galimo rašto pėdsakas? Senojo lietuviško rašto, jeigu tokio būta, pavyzdžių iki šiol nebuvo aptikta. Mokslininkai užsidegę ieškojo analogų ar panašių simbolių – gilinantis paslapčių daugėjo, tačiau tapo aišku, kad tai tikrai nėra atsitiktinai išbraižyti ženklai.
„Bandėme rasti loginį tų ženklų išaiškinimą: lentelės šonuose pradžia ir pabaiga pažymėta kryžiais, tarsi ženklintų teksto pradžią ir pabaigą. Tekstas aiškiai sudarytas iš kelių eilučių. Viršutinėje eilutėje tarsi būtų rašyta dviem būdais – ženklais ir raidėmis, o apačioje yra dar kelios eilutės su įvairiais įrašais, – sako G. Striška. – Tuo metu manėme, kad galbūt dalis menamo teksto parašyta senovės graikų kalba. Kalbininkų padedami įžvelgėme, kad tą dalį galima išversti kaip Algirdos Basileus – tai yra „Algirdo karaliaus“. Tačiau tos raidės tik panašios į graikiškas, gali būti, kad jas raižęs žmogus kažką praleido ar sujungė kelias raides į vieną, todėl iššifruoti įrašą pasirodė ne taip paprasta.“
Pasak archeologo, neradę atsakymų, mokslininkai nustojo spėlioti ir šį darbą paliko ateičiai. O gal atsiras lankytojų, kurie pagaliau įrašą perskaitys?
Ant švino plokštelės galimai minimas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas Lietuvą valdė nuo 1345 iki 1377 metų. Basileus, pasak G. Striškos, – Bizantijos imperatoriaus įvardijimas, tačiau Algirdas neturėjo imperatoriaus titulo. Vėliau paaiškėjo, kad 1370 m. Algirdas Konstantinopolio patriarchui rašytame laiške save titulavo basileus! Tuo Algirdas norėjo parodyti, kad yra suverenus valdovas, prilygstantis Bizantijos imperatoriui.
„Tad ir toks užrašas ant lentelės – visiškai tikėtinas. Tačiau nedidelė plokštelė slepia ir daugiau paslapčių – pradėjus restauruoti radinį, pasirodė, kad antroje jos pusėje taip pat yra išlikęs įrašas (!). Jo pradžią ir pabaigą taip pat žymi kryžiai, viršutinė eilutė – su ženklais ir rašmenimis, o trijose apatinės eilutės vietose yra įrašai“, – tęsia pasakojimą G. Striška.
Archeologo teigimu, keli žodžiai primena vardą ir pavardę. Koks tas vardas galėjo būti? Antrosios plokštelės pusės kairėje, apačioje, matomas geriau išlikęs dviejų eilučių įrašas, kur įrėžtos raidės gali būti skaitomos kaip Marem Byoyb. Šalia (lentelės centre ir dešiniau) panašiai buvo įrėžti ir dar keli įrašai, galbūt kiti asmenvardžiai. Gal tai metale išraižyti prekybinės sutarties dalyvių parašai? Gal čia patvirtinta, kad susiderėta dėl prekės? O gal tai Algirdui ar kitam valdovui siųstos brangios dovanos etiketė? Jeigu tokia versija pasitvirtintų, pasak archeologo, turėtume vieną pirmųjų prekybininkų įvardijimą Lietuvoje.
Neįprasta ir tai, kad švininė plokštė buvo prikalta prie medinio pagrindo, kuris yra vos 4 mm storio. Atrodo, kad pagrindo dalis buvo didesnė, tačiau mediena išliko tik prie medį užkonservavusios metalo plokštės. Todėl archeologai negali atsakyti, prie kokio objekto švininė plokštelė buvo pritvirtinta. Medinės dėžės, skrynios ar baldai buvo gaminami iš storesnės medienos. „Neduoda ramybės ir tas medinio pagrindo „plonumas“ – sako G. Striška, – greičiausiai tai buvo kažkoks nelabai didelis, dekoratyvus objektas. Gal skrynutė?“
Valdovų rūmų muziejaus mokslininkų teigimu, paslaptingą užrašą tikriausiai rašė keli žmonės. Viršuje – kruopščiai įrėžti simboliai ir didžiosios raidės, apačioje – lyg minkštame metale ranka išraižytos mažesnės ir kiek kitokios išvaizdos raidės. Gali būti, kad įrašai plokštelėje įrėžti keliomis kalbomis ir tai apsunkina lentelės perskaitymą. Ar taip galėjo atrodyti pirmasis lietuvių kalbos raštas? Archeologas šia versija nėra linkęs tikėti, bet mano, kad reikia tęsti tyrimus, ir raktas, padėsiantis įminti plokštelės įrašo mįslę, bus atrastas.
Mokslininkai kviečia ir lankytojus, turinčius žinių bei idėjų, kaip reikėtų perskaityti šį XIII–XIV a. tekstą, skelbti savo versijas. Gal kam nors pagaliau pavyks įminti painią mįslę.
