Sulaukėte svečių iš užsienio ir norite juos priimti taip, kad šie liktų be amo? Tiesiausias kelias – per skrandį. Įspėkite svečius, kad keliaudami paliktų lėkštėse vietos naujoms patirtims ir gurmaniškiems atradimams. Kai kurių negalima patirti jokioje kitoje šalyje, tik Lietuvoje.
Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kurios sostinės senamiestį galima apžiūrėti iš oro baliono. Nuo šiol skrydžio metu galima pasimėgauti ir profesionalaus šefo ruoštais patiekalais. Debesys aplink vienintelį Baltijos šalyse „skraidantį restoraną“ didžiausiame ir moderniausiame karšto oro balione Lietuvoje – tikras desertas, kurio nerasi jokiame kitame meniu.
Nors Kauno pašonėje esančiame Pažaislio vienuolyne, laikomame Europos baroko šedevru, šeimininkauja vienuolės, galinčios net pravesti ekskursiją, tačiau tarp XVII a. mūrų veikia ir svetingumo kompleksas su viešbučiu bei vienu geriausių šalies restoranų. Jame – tik aukščiausios kokybės patiekalai, sukurti sezoniškumo principo besivadovaujančio šefo. Degustacinis meniu čia prilygsta mini spektakliui, nes senosios vienuolyno fundatorių stalo paslaptys papildomos drąsiais ir netikėtais sprendimais.
Istorinė didikų virtuvė Lietuvoje išgyvena renesansą – šefai naujam gyvenimui prikelia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų receptus ir gurmaniškas tradicijas. Pavyzdžiui, Zyplių dvare Lietuvos pietvakarinėje dalyje patiekalai atnešami keturiais užnešimais, o meniu – silkės paštetas, lauže keptas balandis, žvėriena, alaus sriuba, juodos duonos saldainiai ir kiti gardumynai.
Lietuvos uostamiesčio Klaipėdos pažiba – baltas bures išskleidęs burlaivis “Meridianas“, prišvartuotas Danės upėje. Po keliasdešimties metų tarnavimo jūrose jame buvo įkurtas elegantiškas restoranas. Lankytojus čia traukia ne tik meniu, kuriame, žinoma, vyrauja žuvies patiekalai ir jūros gėrybės, bet ir išskirtinis interjeras. Pavyzdžiui, pagrindinėje restorano salėje įrengtos stiklinės grindys, po kuriomis matyti išsaugotos senosios laivo medinės konstrukcijos, gausu kitų marinistinių detalių.
Pasigrožėti Neries regioniniu parku galima plaukiant Nerimi plaustu! Žemyn upe, su iškylų krepšiu – tikra gastronominė kelionė gamtoje. Galima pasirinkti skirtingus maršrutus, pavyzdžiui, Vilniaus miestu (9 km) arba nuo Stirnių piliakalnio iki pačios „lietuviškąja Pompėja“ vadinamos Kernavės (40 km).
Kadangi šiuolaikiniai turistai vis rečiau iš kelionių parsiveža suvenyrų, o labiau – patirčių, alaus vonia, siūloma kai kuriuose šalies SPA, yra tikra įspūdžių bomba. Paniręs į šiltą, duona kvepiantį alų, tuo pat metu gali mėgautis stiklu šalto lietuviško alaus iš vietinio bravoro.
Vilniuje prigijo baltos vakarienės (Le Diner en Blanc) tradicija, kai viešoje miesto erdvėje po atviru dangumi baltomis staltiesėmis nuklojami ilgi stalai, o už jų susiburia baltai pasipuošę žmonės. Vaišinamasi savo atsineštais patiekalais, kuriuose, pageidaujama, irgi vyrautų balta.
Bajoriškų patiekalų degustacija Rusnėje galima užsiklojus prie stalo galvas užklotu. Meniu – bajoriška putpelė, angelų košė, trauktinė „Elnio kraujas“, šoninė šokolade… O bajoriškus patiekalus geriau virškinti padės čia organizuojamas drugelių arba laumžirgių stebėjimas aukštapelkėje.
Yra Vilniuje vieta, vienijanti visus sostinės skonius. Užupio pašonėje, prie pat Vilnelės vingio, greta Misionierių sodų, iš kurių esant palankiam vėjui kyla oro balionai. Čia nuo gegužės iki pat rugsėjo kiekvieną penktadienį ir šeštadienį vyksta smagiausias miesto piknikas. Maisto turguje, pavadintame „Open Kitchen“, šeštadieniais skamba vinilinės plokštelės, vyksta dirbtuvės, edukacijos, vaikams – cirko pasirodymai ar muilo burbulų šou, kad visa šeima galėtų lėtai mėgautis vėlyvais pusryčiais. Maisto vagonėlių meniu – nuo burgerių iki vaflių, nuo meksikietiškos virtuvės iki azijietiškos. Tokį pikniką Nemuno saloje turi ir Kaunas.
Metų gastro naujiena – reguliarios lietuviškų patiekalų degustacijos Vilniaus širdyje su interaktyviais muzikiniais pasirodymais. Subalansuota tiems, kurie Lietuvoje vieši pirmą kartą ir nori vieno vakaro metu paragauti tradicinių patiekalų (cepelinų, šaltibarščių, giros), palinguoti pagal folklorinę muziką.
Šaltinis: Keliauk Lietuvoje
