Odontologija per daugelį metų tobulėjo ir technologine prasme padarė didelė pažangą. Tam tikri procesai ir standartai, odontologo kabinete buvę norma prieš 20 ar 30 metų, dabar išlikę nebent atmintyje. Viena iš dantų restauravimo sritį revoliucionavusių technologijų – mikroprotezavimas. Apie šią procedūrą plačiau pasakoja Vilniaus implantologijos namų gydytoja odontologė Katažyna Stankevič.
Kas yra mikroprotezavimas?
Kaip pasakoja Katažyna Stankevič, mikroprotezavimas – tai specializuota odontologijos šaka, kurioje daugiausia dėmesio skiriama dantų atkūrimui minimaliai arba visai jų nešlifuojant, nepažeidžiant gretimų dantų. Mikroprotezavimas gali būti atliktas galiniams dantims, kuomet daromi įklotai arba užklotai bei priekiniams dantims – gaminamos laminatės.
„Skirtingai nuo dantų vainikėlių, kuriems reikia nušlifuoti dantį iš visų pusių, mikroprotezai reikalauja mažesnio restauracijos proceso, taip tausojant kietuosius audinius. Skirtingai nei vainikėlis, kuris visiškai uždengia dantį iki pat dantenų, mikroprotezas dantį uždengia tik 2-3 mm nuo kramtomosios briaunos“, – teigia specialistė.
Kada mikroprotezavimas yra idealus pasirinkimas?
Anot gydytojos odontologės, mikroprotezavimas paprastai rekomenduojamas endodontiškai gydomiems dantims arba kai plomba dengia daugiau nei pusę danties paviršiaus. Didelės, gilios plombos gali palikti plonas danties sieneles, kurios, esant didelei kramtymo apkrovai, yra jautrios skilimui. Tokiais atvejais, siekiant sumažinti šią riziką, patartina dantį protezuoti užklotu.
„Mikroprotezavimas išsiskiria tuo, jog procedūroje naudojamos medžiagos yra šiuolaikinės, estetiškos, netgi savo sudėtimi ir atsparumu itin panašios į mūsų pačių danties emalį. O pranašumas tas, jog kreipusis laiku, galima nesunkiai išsaugoti gyvą dantį, net jeigu sveikų danties kietųjų audinių nėra likę tiek daug“, – sako ji.
Mikroprotezų dėjimo procesas
Vilniaus implantologijos namų gydytoja pabrėžia, jog šis procesas sukasi apie tikslumą. O jam atlikti būtina izoliacija, todėl restauracijų, tokių kaip užklotas, įklotas ar laminatė atliekami naudojant izoliacinę sistemą – koferdamą. Tuomet paruošiami danties ir restauracijos keraminiai paviršiai, o restauracijai prie danties tvirtai priklijuoti naudojamas cementas.
„Danties audinių išsaugojimas yra svarbus privalumas renkantis mikroprotezus. Šios restauracijos tiksliai atkartoja danties anatomiją ir estetiką, yra atsparios dilimui ir yra ilgaamžės. Be to, dėl mikroprotezų gamyboje naudojamos optikos, jie tiksliai priglunda, todėl tarp restauracijos ir danties lieka minimalūs tarpai, todėl sumažėja antrinio ėduonies rizika“, – pasakoja K. Stankevič.
Mikrotezai taip pat gaminami iš tvirtos, lenkimui atsparios medžiagos, kuri užtikrina tolygų kramtymo apkrovos pasiskirstymą, todėl sumažėja vertikalaus danties lūžio tikimybė, dėl kurio gali tekti šalinti dantį ir dėti implantus. Naudojama keramika be metalų yra biologiškai suderinama ir nesukelia dantenų uždegimo.
Tinkamo dantų gydymo pasirinkimas
Gydytoja išskiria, jog renkantis tarp mikroprotezo, vainikėlio ar plombos reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip gamybos laikas ir kaina. Nors karūnėlei ar įklotui paprastai reikia dviejų vizitų, pacientas dėl laiko stokos gali rinktis plombą. Tačiau, nors užklotas ar karūnėlė kainuoja daugiau nei plomba, ji užtikrina ilgaamžiškumą ir apsaugo nuo didesnių išlaidų ateityje, pavyzdžiui, susijusių su skilusio danties šalinimu ir implantacija.
„Apibendrinant galima teigti, kad mikroprotezavimas yra naujoviška odontologinė procedūra, kurioje dera tikslumas, estetika ir danties išsaugojimas. Dėl minimalios invazijos ir konkrečiam dančiui pritaikyto metodo ji yra puiki alternatyva tradicinėms dantų restauracijoms. Ši odontologijos šaka tiesiogiai įkūnija posakį – „Prevencija geriau nei gydymas“, – užbaigia pokalbį specialistė.
