Rimvydui šiemet sueis 31-eri. Savo gyvenime jis matė ir šilto, ir šalto: augo nepilnoje šeimoje, patyrė bendraamžių patyčias, vaikinas pasakojo, kad jo gyvenime būta ir bandymo problemas spręsti vartojant alkoholį. Šiuo metu jis – sėkmingas verslininkas, turintis didelių ambicijų bei kasmet plečiantis savo verslą ir jau aštuoneri metai, kaip visiškai atsisakė alkoholio. Tačiau buvo laikas, kai jis kasdien lankydavosi jaunimo centre ieškodamas atsvaros gyvenime.
Taip prasideda dažno jaunuolio istorija, kuriuos atvirame centre sutinka jaunimo darbuotojai, – pasakoja Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ erdvės „Mes patys“, esančios Grigiškėse, vadovė Tatjana Černiavskienė. Šiemet ši jaunimo erdvė, kaip ir centras minės 10 metų sukaktį. Moteris prisimena pačią pradžią, kuomet kūrė tokią vietą jaunimui. Jos teigimu, pirmoji jaunimo karta, su kuria teko dirbti, buvo pati sudėtingiausia. Buvo daug psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, teko susidurti su skurdu, priklausomybėmis, mokyti jaunimą atitinkamai elgtis ir rengtis. Tačiau ji įsitikinusi, kad tokių vietų reikia, nes dažnai tai – vienintelė saugi erdvė visame rajone, kur jaunuoliai gali leisti laiką nemokamai, užsiimti mėgstama veikla, sportuoti ir būti išklausyti jaunimo darbuotojų. Šioje erdvėje veikia ir sporto salė, kurioje dirba kūno kultūros mokytojas – sporto treneris Romas. Grigiškėse tai vienintelė vieta, kur jaunimas gali sportuoti, nes sporto klubų paprasčiausiai nėra.
Greta ankstyvoje jaunystėje ieškojo vietos, kur galėtų šokti, nes šokis jai buvo daugiau, nei sporto ar meninės veiklos išraiška. Jai tai buvo galimybė realizuoti save, išsilaisvinti, kurti. Kartą eidama gatve su mama, ji pamatė skelbimą, kviečiantį į tuometinį Naujininkų vaikų ir jaunimo klubą (dabar – Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ neformalaus ugdymo erdvę „Savas kampas“ – aut. past.), kviečiantį lankyti šokius. Ji ryžosi paskambinti ir užsirašyti. Šokiai jai taip patiko, kad ji juos lankė iki tol, kol baigė mokyklą. Iš viso, apie septynerius metus. O vėliau erdvės vadovė Svetlana Jankovskaja Gretai pasiūlė ir darbą šioje erdvėje. Dabar ji moko jaunuolius anglų kalbos. Greta puikiai išlaikė baigiamuosius egzaminus, šiuo metu studijuoja odontologiją ir moko jaunuolius.
Tokie centrai labai reikalingi, nes pavyzdžiui Naujininkuose būrelius lankyti gali nebent mokykloje, „Savas ir Kitas kampas“ – vienintelės vietos, kur jaunimas gali praleisti laisvalaikį, – pasakoja Greta Volosevičiūtė, buvusi vienos iš šių erdvės lankytoja. Ji dėkinga erdvės vadovei Svetlanai už tai, kad padėjo save atrasti ir savimi patikėti.
Kai buvau vaikas, ji mokė mane šokti, bendrauti ir kurti. Dabar padėjo man dirbti tokį darbą, kurį mėgstu ir galiu prisidėti prie jaunų žmonių ugdymo tuo, ką moku geriausiai“, – džiaugėsi mergina.
Aiko – vienas iš Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ erdvės „Kimaras“ lankytojų, mėgstantis piešti anime stiliumi. Matant jo darbus erdvės vadovei Ritai Vasiliauskienei kilo idėja, kad galėtume suorganizuoti anime parodą. Dailės terapeutė Dalia Jakubonė drauge su jaunimo darbuotoja Urte Vajavudzkaite padėjo suorganizuoti šį renginį. Jame galėjo dalyvauti visi norintys Vilniaus miesto jaunuoliai, keletas susidomėjusių atvyko net iš Kauno. Ši paroda veikia iki šiol. Labai gražu, kad tokios iniciatyvos, kaip ši anime paroda, transformavosi į reguliarų anime klubą.
Dalia, vesdama dailės terapijos užsiėmimus, padeda jaunuoliams pažinti save, atrasti sveiką santykį su kitais ir visuomene.
Visa tai – tik nedidelė dalis veiklų ir istorijų, kurias kasdien kuria Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ darbuotojai ir lankytojai. Šiemet organizacija mini savo veiklos trisdešimtąjį gimtadienį ir dešimtąjį, kaip atviras jaunimo centras. Šiuo metu centras prašo skirti 1,2 proc. paramą ir taip padėti sukurti daugiau galimybių jaunimui Vilniaus mieste. Tai galite padaryti čia: https://bit.ly/skirk1-2proc.
