Bene žinomiausias ir visuomenėje geriausiai suprantamas paramos apsirūpinti gyvenamosios patalpomis būdas yra socialinio būstas suteikimas. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorius Tadas Balsevičius teigia, kad gyventojai neturėtų pamiršti, jog egzistuoja ir kitos, dažnai efektyvesnės ir operatyviau suteikiamos paramos formos.

Ko savo veikla siekia Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“?

Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise administruoja apie 3500 Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių turtinių vienetų. Taip pat Vilniaus gyventojams organizuojame aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis paramos teikimą, apgyvendinimo ir būsto išnuomojimo procesą, įgyvendiname būstų pardavimo funkciją, nes tam tikrais atvejais dalį savivaldybės būstų nuomininkai gali išsipirkti, bei užtikriname socialinių būstų plėtrą ir įsigijimą.

Pagrindinė  įmonės misija yra tapti vilniečių partneriu, kuris skatintų turėti namus. Pastebime tendenciją, kad visi žino, kas yra socialiniai būstai, kokia tai paramos forma. Tačiau yra aibė kitų paramos būdų, kurie gali būti netgi efektyvesni.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ vizija – kiekvienu atveju racionaliai parinkti tinkamiausią paramos būstu formą. Tiek Vilniuje, tiek bendrai Lietuvoje susiklostė situacija, kad mažas pajamas gaunantys žmonės įsirašo į eilę socialiniam būstui gauti ir laukia kelerius metus, kadangi būstas nėra skiriamas iš karto. Tačiau atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti suteikiamos įvairios kitos paramos formos. 

Papasakokite plačiau apie gyventojams teikiamas paslaugas ir jų naudą. Kokios paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis formos siūlomos?

Vilniuje gerai išvystyta paramos forma yra būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijų mokėjimas. Pats modelis veikia taip, kad žmogus, kuriam reikia paramos būstu, pats Vilniaus mieste privačiame sektoriuje susiranda būstą ir sudaro su nuomotoju neterminuotą arba bent ne trumpesnę nei vienerių metų oficialiai VĮ Registrų centre užregistruotą sutartį. Tokiu atveju, asmuo kreipiasi į mus ir mes organizuojame tolimesnį procesą bei būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos išmokėjimą. Teikiama parama gana ženkli, ji priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, vienam asmeniui be šeimos gali būti skiriama apie 200 eurų kompensacija, 2 asmenų šeimai apie 285 eurai, 3 asmenų šeimai apie 366 eurų. Ši paramos forma patraukli, nes žmogus, kuris, pavyzdžiui, dirba Naujininkų ar Pilaitės mikrorajone, būstą gali susirasti čia pat ir jau tą patį mėnesį jam galime teikti paramą. Asmeniui nereikia būsto laukti metų metus, be to, gyvena ten, kur yra jo darbo vieta, gydymo ar vaikų ugdymo įstaigos.

Kita galima paramos forma yra valstybės subsidijos, skirtos kreditui būsto įsigijimui. Įstatymai numato, kad šią paramą, siekiančią 10 arba 20 proc., gali gauti tam tikros visuomenės grupės, tokios kaip jaunos šeimos, daugiavaikės šeimos, našlaičiai ar žmonės su negalia. Šie gyventojai nusiperka būstą, o valstybė apmoka dalį pradinio įnašo ar kredito.

Minėtos paramos formos yra žymiai efektyvesnės, jomis galima pasinaudoti labai greitai. Tuo tarpu socialinis būstas tarsi loterija, jis siūlomas eilės tvarka, neatsižvelgiant į tai, kuriame mikrorajone žmogus dirba, gydosi. Mūsų tikslas – parinkti optimalų paramos būdą, paslaugas teikti kuo operatyviau. Svarbu didinti žinomumą apie mūsų teikiamas paslaugas, o tuo pačiu keisti ir žmonių mąstymą, jog nebūtina ilgą laiką laukti socialinio būsto, kai galima pasinaudoti ir kitomis paramos formomis.

Kartais susiklosto situacija, kad žmonės, kurie gali gauti paramą, pavyzdžiui našlaičiai, jaunos šeimos, apie tokią galimybę nežino. Ar žmonės turi pakankamai informacijos apie teikiamas skirtingas paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis formas?

Šiandien Vilniuje privačiame sektoriuje yra apie 1000 butų, kuriuose gyvena apie 1000 šeimų, gaunančių būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Todėl tvirtinti, kad apie kitas nei socialinis būstas mūsų teikiamas paslaugas gyventojai nežino, tikriausiai negalima. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija atsirado 2015 m., tad per tuos metus pasiektas įdirbis išties didelis. Šių metų pradžioje atlikome įmonės žinomumo tyrimą, kurio metu išsiaiškinome, kad apie būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas ir subsidijas žino beveik 20 proc. Vilniaus miesto gyventojų (kompensacijas žino 13 proc., o subsidijas 6 proc.).  

Keičiasi ir privataus sektoriaus nuomotojų požiūris bei žinios. Anksčiau į galimybę išnuomoti būstą socialiai labiau pažeidžiamoms šeimoms jie žiūrėdavo skeptiškai, prisibijodavo ne itin gero susiformavusio įvaizdžio, galimų bėdų. Tačiau per kelerius metus jie pamatė, kad viskas puikiai veikia ir būstus nuomojančios šeimos nesukelia problemų. Priešingai, kartais jos netgi patrauklesnės nuomininkės, nes Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, mokėdama būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, užtikrina, kad nuomos mokestis bus mokamas.

Suprantama, kad žinomumo galėtų būti daugiau. Šiuo tikslu veikia informaciniai internetiniai puslapiai, žinutės apie teikiamą būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos paslaugą talpinamos informaciniuose miesto stenduose, viešajame transporte. Kartu siekiame keisti žmonių požiūrį, kad pralaukus socialinio būsto eilėje 5–10 m. ir jį gavus, nereikia su juo susitapatinti ir galvoti, jog jame bus gyvenama iki gyvenimo pabaigos.

Jaunos šeimos, kurios 2–3 m. naudojasi parama, atsistoja ant kojų, susiranda darbus, jų pajamos ima didėti, todėl pačios gali savimi pasirūpinti ir atsisako suteikto socialinio būsto ar būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos. Tai geriausi ir labiausiai džiuginantys pavyzdžiai, motyvuojantys dirbti ir siekti rezultatų.

Susiduriama  su problema, kai dėl tam tikrų įsitikinimų vilniečiai ne itin palankiai vertina socialinio būsto kaimynystę. Kas lemia tokį požiūrį ir kaip jį galima keisti? Kaip kurti draugiškesnę kaimynystę?

Derėtų labiau pasidžiaugti geraisiais pavyzdžiais. 90 proc. socialinių būstų gyventojų ar besinaudojančių kitomis paramos formomis yra tvarkingi, problemų nekeliantys žmonės, lygiai tokie patys vilniečiai, kaip ir gyvenantys privačiuose būstuose. Žinoma, kad kaip ir kitų vilniečių atveju, iškyla ir tam tikrų konfliktų ar piktnaudžiavimų, sulaukiame kaimynų skundų. Bet tai nėra dominuojanti masė. Stengiamės keisti nuo seno įsivyravusį požiūrį apie socialinius būstus, tačiau tai sudėtingas procesas. Kartais ugnies į žibalą įpilama ir viešojoje erdvėje, gerieji pavyzdžiai ne taip dažnai viešinami.

Didesnę gyventojų integraciją gali skatinti minėtos kitos nei socialinis būstas paramos formos. Kartais socialiniame būste apgyvendinus šeimas, kyla tam tikras tos bendruomenės nepasitenkinimas. Turime atvejų, kai dar tik tvarkomas socialinis būstas, o jau teikiami skundai, reiškiamas pasipiktinimas, nors šeima dar neatsikraustė.

Tuo tarpu, kai šeimos naudojasi būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jokių konfliktų nėra, skundai yra pavieniai, nes nei privatus asmuo, kuris išnuomoja būstą, nei jame apsigyvenanti šeima apie tai daug nekalba. Kaimynai nežino, kad šalia apsigyvenusių žmonių būstas išnuomotas pagal paramos formą. Gyventojai tarpusavyje bendrauja, sugyvena, vieni kitiems padeda. Bendruomenė bendruomenei nelygi, susiduriama ir su neigiamu požiūriu, tačiau dominuoja puiki kaimynystė. Tai geriausia integracijos forma.

Kaip gyventojai vertina Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ teikiamas paslaugas?

Esame atlikę gyventojų pasitenkinimo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ teikiamomis paslaugomis tyrimą. Jo rezultatai tikrai neblogi, nes bendras klientų pasitenkinimas įvertintas 7,5 balais iš 10. Kaip viešajam sektoriui tai geras rodiklis. Mane taip pat labai nudžiugino, kad 91 proc. apklausos respondentų nurodė, jog mūsų teikiamas paslaugas buvo nesudėtinga gauti. Be to, 94 proc. klientų teigė, kad įmonės specialistai savo darbą atlieka profesionaliai, bendrauja maloniai, o visą reikalingą informaciją pateikia aiškiai.

Kiek prasčiau klientai įvertino paslaugų suteikimo laiką. Tačiau, kaip ir minėjau, socialinio būsto kartais tenka laukti 5–7 m.. Todėl tų, kurie nėra nusiteikę naudotis kitomis mūsų teikiamomis paramos formomis, nenori pokyčių ir patys labiau pasistengti, netenkina tai, kad paslaugos aprūpinimo socialiniu būstu reikia laukti gana ilgą laiką.

Tai susiję ir su naujų būstų pirkimo problema. Vilniaus miesto rinka šiuo metu įkaitusi, butus nupirkti sudėtinga, eilė nemaža. Tam reikia ir gana daug lėšų bei laiko. Todėl skatinčiau vilniečius pasinaudoti greitesnėmis ir efektyvesnėmis paramos formomis.

Ką patartumėte gyventojams, kad paprasčiau galėtų gauti jiems reikalingą pagalbą? Į ką pirmiausia derėtų kreiptis iškilus klausimams? Kur ieškoti informacijos?

Tiek Vilniaus, tiek visos Lietuvos gyventojai dėl reikalingos paramos gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybes, nes parama jose teikiama skirtingais būdais. Svarbiausią informaciją galima rasti savivaldybių internetinėse svetainėse, kuriose nurodoma ir visais iškylančiais klausimais konsultuojančių bei vertingiausią paramos formą parenkančių specialistų kontaktinė informacija.

Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ informaciją apie tai, kaip pasinaudoti parama būstui įsigyti, kaip gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ar socialinį būstą, pateikia interneto svetainėje www.vmb.lt. Čia taip pat rasite skaičiuoklę, kurios pagalba galėsite sužinoti, kokio dydžio kompensaciją pagal šeimos dydį, planuojamo išsinuomoti būsto plotą, galite gauti.

„Medžiaga parengta pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas” užsakymą. Turinys apmokėtas

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

18 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist