Rugsėjo 15 d. Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) pradės savo 72-ąjį sezoną premjeriniu spektakliu pagal airių dramaturgo klasiko George Bernard Shaw garsiąją pjesę (autoriaus pavadintą „penkių veiksmų romanu”) „Pigmalionas”.

Kiekvienas naujas teatro sezonas – tai kaskart vis nauji pjesių pavadinimai ir nauji vardai – režisierių, dailininkų, kompozitorių, kartais ir aktorių. Dažnai pavardės būna ir nenaujos, bet jų idėjos, muzika ir scenografijos sprendimai niekad nesikartoja. Kiekvienas naujas sezonas – tai nauji sceninių išgyvenimų vandenys, į kuriuos teatras įbrenda drauge su savo žiūrovais.

Taip bus ir šįsyk. Bet stengdamasis išlikti gyvas organizmas teatras privalo puoselėti naujas kūrybines ambicijas, kelti sau kūrybinių kriterijų kartelę. Todėl šiame sezone, be naujų pavadinimų, naujų pavardžių ir kūrinių, mūsų teatras pasišovė veržtis į naujas kūrybines erdves. Taip atsirado „Erdvės A-Z” idėja, kurią išnešiojo ir drauge su teatriniu jaunimu jau pradėjo azartiškai įgyvendinti LRDT vadovas Jonas Vaitkus. Realizuojant šią plataus masto iniciatyvą entuziastingai įsijungė visas LRDT kolektyvas. Naująją „Erdvę A-Z” kuruos režisierius Agnius Jankevičius, kuris nuo spalio vidurio planuoja tapti LRDT režisieriumi.

Taigi, š.m. rugsėjo 15 ir 16 d. mūsų teatre bus suvaidintas G. B. Shaw „Pigmalionas”, kurį režisuoja pirmąkart Lietuvoje statanti režisierė lietuvė Linda Urbona, Tbilisio (Gruzija) Šota Rustaveli teatro ir kino akademijos auklėtinė. Jai talkina jauna, bet nemenką scenografinę patirtį turinti dailininkė iš Gruzijos Nino Kitija ir jau senokai mūsų teatro savo melodijomis nedžiuginęs kompozitorius Faustas Latėnas. Kaip režisierė drauge su LRDT jaunimu (Julijana Volodko, Viačeslavas Lukjanovas ir kt.) įgyvendina savo sumanymą, galite paskaityti interviu su ja tinklalapio www.rusudrama.lt naujienų puslapyje.

Kita šio sezono premjera jau yra naujos „Erdvės A-Z” reiškinys. Tai jauno teatro režisieriaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) absolvento, profesoriaus Jono Vaitkaus mokinio Augusto Gornatkevičiaus debiutas. Su jaunatvišku įkarščiu jis įniko į XIX a. pabaigos vokiečių literatūros ir dramaturgijos klasiko Gerharto Hauptmanno pjesę ir pagal jo dramą „Vieniši žmonės” sukūrė spektaklį „Vieniši.” (pavadinimo pabaigoje -režisieriui labai  svarbus taškas). Statytojas teigia, kad jam klasika yra patraukli tuo, kad suteikia galimybę ryškiau atspindėti šiuolaikinės šeimos, tėvų ir vaikų, problemas. Adaptuoti klasiką režisieriui padėjo dramaturgė Indrė Bručkutė. Spektaklyje kartu su jaunimu vaidina ir vyresniosios kartos aktoriai, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) artistė Adrija Čepaitė, LRDT artistai Vidmantas Fijalkauskas bei Jelena Orlova. Spektaklio „Vieniši.” premjera numatoma rugsėjo 21 d.

Trečia LRDT šio sezono premjera vyks ne Vilniuje, o Varėnoje. Spektakliu pagal Aleksandro Špilevojaus pjesę „Neišmoktos pamokos” prasidės šių metų Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis, vykstantis Varėnoje. Painią šio spektaklio atsiradimo istoriją jau ne sykį tiražavo informavimo priemonės, bet malonu tai pakartoti: jaunas ir perspektyvus LRDT aktorius Aleksandras Špilevojus parašė pjesę lietuvių kalba, be pagražinimų pasakojančią jo, kaip mokinio aštuntoko, patirtus išgyvenimus. Penai rudenį Varėnoje per Dalios Tamulevičiūtės lietuviškos dramaturgijos konkursą spektaklio pagal šią pjesę paraiška laimėjo Kultūros ministerijos įsteigtą pagrindinį prizą – spektaklio pagal ją LRDT scenoje finansavimą. Paraišką parengė ir spektaklį po to sukūrė LMTA studentai aktoriai (kurso vadovas prof. Jonas Vaitkus), vadovaujami talentingos aktorės Airidos Gintautaitės, kuri yra šio spektaklio režisierė. Spektaklio darbinis variantas birželio mėnesį buvo suvaidintas LRDT Didžiojoje scenoje per „Kultūros naktį”, o pirmoji jo premjera, kaip to reikalauja konkurso nuostatai, bus parodyta per Varėnos festivalio atidarymą rugsėjo 30 d. Mūsų teatro Didžiojoje scenoje „Neišmoktos pamokos” bus vaidinamos spalio 6 d.

Tiesa, A. Špilevojus šią savo pjesę jau sykį yra pastatęs (ir pats joje dalyvavęs) Menų spaustuvės programoje „Atviros erdvės”, tačiau LRDT, režisierės A. Gintautaitės ir J. Vaitkaus LMTA aktorių kurso studentų versija kardinaliai skiriasi nuo pirmojo „autorinio” jos pastatymo, tad šį naują spektaklį bus įdomu stebėti ir tiems, kas matė ir pirmąją versiją. O pačiam autoriui A. Špilevojui galima tik pavydėti laimingo jo pirmosios pjesės likimo, kai per vienus metus ji patyrė du skirtingus sceninius įgyvendinimus.
Užbėgant temai už akių, čia verta paminėti, kad A. Špilevojus reiškiasi ir kaip režisierius. Drauge su LRDT jaunais aktoriais, su dailininkėmis Renata Valčik ir Rūta Lendraityte-Utalla ir kompozitoriumi Jokūbu Tulaba jis repetuoja Marijaus fon Majenburgo „Išsigimėlį”.

Po trijų premjerų mūsų teatre prasidės itin atsakingas etapas – Mariaus Ivaškevičiaus pjesės rusų kalba „Rusiškas romanas” repeticijos. Taip sutapo, kad jau po to, kai LRDT vadovybė nutarė įgyvendinti šios pjesė pastatymą, ir Lietuvos kultūros taryba nusprendė šį pastatymą iš dalies paremti, įvyko svarbus įvykis. Pirmąkart istorijoje geriausia pjese, sukurta rusų kalba ir pastatyta Rusijos teatruose, buvo paskelbta lietuvio autoriaus pjesė- Mariaus Ivaškevičiaus „Rusiškas romanas”, pasakojanti apie rusų literatūros klasiko Levo Tolstojaus šeimyninio gyvenimo peripetijas ir su tuo susijusius klasiko išgyvenimus. Metų pradžioje mūsų teatre vyko aktorių atranka („kastingas”) šio spektaklio pastatymui, kurią vykdė režisierius Oskaras Koršunovas ir dramaturgas Marius Ivaškevičius. Dar į šią kūrybinę komandą žada įsijungti dailininkė

I. Komsarova ir kompozitorius Antanas Jasenka. Premjera numatyta kitų metų sausio mėnesį.
Kiti LRDT planai šiame sezone yra susiję su „Erdve A-Z”, ir ne tik. Visi jie originalūs, ambicingi ir intriguojantys.

Dar šiemet „Erdvėje A-Z” žada gimti dar keli spektakliai: tai režisierės, LMTA absolventės  Eglės Švedkauskaitės režisuota Henriko Ibseno „Heda Gabler”, Augusto Strindbergo „Kreditoriai” (savarankiškas jaunų aktorių darbas) ir taip pat savarankiškas ryškių LRDT artistų Aleksandros Metalnikovos ir Vladimiro Dorondovo sceninis duetas pagal Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič „Černobylio maldą”. Aktorius ir režisierius Jurijus Ščiuckis pateikė pasiūlymą čia įgyvendinti savo sumanytus pastatymus pagal Nikolajaus Gogolio ir Aleksandro Volodino kūrinius, o aktorius ir režisierius Vladimiras Serovas žada čia įgyvendinti savo sumanymą inscenizuoti filosofo Levo Karsavino kūrybą.

Kitąmet ambicingą sceninį projektą pagal prancūziškai rašančio rumunų dramaturgo madingą pjesę „Pandų istorija, papasakota saksafonisto, kuris turi draugę Frankfurte” žada įgyvendinti jauna kino režisierė Laura Kazbaraitė. Anot jos, tai būtų sintetinis sceninis kūrinys, kuriame susipintų teatras ir kinas. Dalyvauti žada aktoriai Edgaras Bechteris ir Raminta Verseckaitė.

Klaipėdietis dramaturgas Mindaugas Valiukas kuria pjesę mūsų teatrui, remdamasis patirtimi, įgyta pernai rudenį per LRDT edukacinį projektą „Mokyklinė drama”, kurį mūsų teatre surengė jaunas latvių režisierius Georgijus Surkovas, jau pastatęs LRDT porą spektaklių. Jis ir turėtų statyti mūsų teatre šią pjesę, kai ji bus sukurta.

Taip pat itin ambicingus ir originalius, bet dar ne iki galo susiformavusius planus statyti po mūsų teatro stogu spektaklį puoselėja režisierius Artūras Areima.

LRDT vadovas Jonas Vaitkus jau kurį laiką repetuoja Tennesee Williamso pjesę „Šauksmas” su jaunais aktoriais Gabija Urniežiūte ir Ainiu Storpirščiu. Taip pat J. Vaitkaus darbo stalą jau kurį laiką ne šiaip sau puošia ir Vydūno „Pasaulio gaisras”, ir Levo Tolstojaus „Uždrausta knyga”.

LRDT vadovas taip pat yra sumąstęs savo teatre įgyvendinti keturių metų tęstinę dokumentinio publicistinio teatro spektaklių programą, kurios darbinis pavadinimas „Galimai vykdoma antroji Lietuvos okupacija. 1989 m. gruodis – 2019 vasaris”. Teatras jau turi pirmąją šio ciklo pjesę –  Herkaus Kunčiaus „Klaną”.

Teatras norėtų pakviesti visus dalyvauti (ir paskleisti apie tai žinią) Jono Basanavičiaus ąžuolo sodinimo ceremonijoje, kurią LRDT rengia rugsėjo 20 d. 13 val. prie Rusų dramos teatro istorinio pastato, kur lygiai prieš 100 metų įvyko istorinė Lietuvių konferencija Vilniuje, išrinkusi Lietuvos tarybą, įgaliotą paskelbti nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Tai ir įvyko 1918 m. vasario 16-ąją, ir šios datos šimtmetį kitąmet iškilmingai minės visa Lietuva, o drauge su ja ir Lietuvos rusų dramos teatras, įsikūręs rūmuose Jono Basanavičiaus gatvėje, kuriuose prieš šimtą metų buvo pradėtas Lietuvos žygis Nepriklausomos valstybės link.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist