Pilaitės futbolo maniežo kupolas antrą kartą neišlaikė sniego išbandymo, tad teko atšaukti visas varžybas ir treniruotes, o kiek kainuos remontas – nežinia.
Kad nuslinko ledo luitas ir pažeidė Pilaitės futbolo maniežo kupolą, savaitgalį informavo Sekmadienio futbolo lygos atstovai.
Tiesa, šįkart kupolas nesugriuvo, tad ekspertams įvertinus pažeidimus iš karto prasidėjo jo atstatymo darbai. Kiek už juos teks sumokėti – paaiškės vėliau.
Kupolas sniego naštos neišlaikė ir 2021-ųjų sausio 26-osios naktį. Tąkart jo remontas atsiėjo 130 tūkst. eurų. Futbolo specialistai jau tada kalbėjo, kad siekiant išvengti griūčių tokius statinius reikia visą parą šildyti iš vidaus.
Svarbiausia – saugumas
Sekmadienio futbolo lygos rengėjai pabrėžė, kad jiems svarbiausia žaidėjų ir dalyvių saugumas, todėl varžybos sekmadienį atšaukiamos.
Tiesa, Baltijos futbolo akademijos (BFA) ir „Sportimos“ maniežuose futbolo entuziastai savaitgalį rungtyniavo.
Pasirodžius šiai žiniai vilniečiai svarstė, ar vertėjo tokius sniego ir ledo neišlaikančius maniežus statyti.
„Nejaugi laukiama nelaimės, kai kupolas užgrius sportuojančius žmones?“ – klausė jie.
Pilaitės futbolo maniežo prižiūrėtojai tikino, kad nieko baisaus šį kartą neįvyko ir esą panika keliama be reikalo.
Žemyn nuslysdavo sniegas
2021 metais šio maniežo kupolas sugriuvo po didžiulės pūgos. Tai užfiksavo vaizdo kameros.
Dieną prieš griūtį manieže treniravosi Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komanda. Jau tada ant kupolo buvo matyti sniego sankaupos, bet dalis jų vis nučiuoždavo žemyn.
Futbolininkus treniravęs Žydrūnas Grudzinskas prisiminė, kad treniruotės metu buvo justi, kaip kupolas vibruoja, o sniegas nuslysdavo skleisdamas į besileidžiančio lifto panašų garsą.
Jis neslėpė – sportininkai dėl to jautė nerimą, tačiau svarstė, kad kupolas didelis ir akimirksniu nenusileistų ant galvų.
Anot Ž.Grudzinsko, nors jis yra beveik dviejų metrų ūgio, nuo kupolo nuslinkę sniego kalnai buvo aukštesni. Gali būti, kad jie taip pat spaudė kupolą iš šonų.
Futbolo mokyklos treneris Gediminas Tvarijonas pasakojo, kad panašūs kupolai Norvegijoje taip pat subliūkšdavo. Kad to nenutiktų, juos reikia šildyti iš vidaus.
Mėgino padidinti slėgį
Tuomečio vicemero Valdo Benkunsko žodžiais, pagrindinė kupolo griūties versija buvo smarkus snygis, po kurio daug sniego susikaupė ties viduriu: „Atsirado savotiškas lovys, trūko kupolo siūlė ir jis sugriuvo. Laimė, niekas nenukentėjo.“
Tomis dienomis specialistai patarė, kad kupolo viduje temperatūra turėtų svyruoti apie 10–11 laipsnių, orą nuolat pūtė dyzeliniai generatoriai, palaikydami kupolo formą.
Kupolo prižiūrėtojai mėgino padidinti slėgį ir oro temperatūrą viduje, kad atitirpęs sniegas nučiuožtų į apačią. Tačiau kupolo išsaugoti nepavyko.
Po nelaimės V.Benkunskas pasakojo, kad viduryje aikštės, ties įtrūkusiu kupolu, sukritęs sniegas buvo tarsi ledo gabalai, jų svoris buvo didžiulis: „Nieko nebuvo galima padaryti. Kupolo aukštis apie 20 metrų, galbūt galėjo būti kokios konstrukcinės virvės, kaip sniegą nutempti žemyn, arba jis pats turėjo nuslinkti į apačią. Pats kupolas yra plastikinis, slidus ir gamintojų sumanymu sniegas turėjo nuslinkti pats.“
Praėjusiais metais grėsmė buvo iškilusi ir BFA pripučiamajam maniežui Karoliniškėse. Tik į talką pakviestų vaikų tėvų ir trenerių pastangomis jį pavyko išgelbėti. Jie iki vėlumos kasė sniegą nuo maniežo.
Futbolo maniežas Pilaitėje duris atvėrė 2020 metų rugpjūtį, jo pastatymo kaina siekė apie 2,1 mln. eurų.
Vilniečiams šio maniežo išlaikymas, įskaitant darbuotojų atlyginimams skiriamas lėšas, taip pat sezoninį kupolo nuėmimą ir pastatymą bei kitus darbus, vidutiniškai kainuoja apie 210 tūkst. eurų per metus.
Autorius: Arūnas Dumalakas „Sostinė“, „Lietuvos rytas“
