Kalėjimų departamentas planuoja iš Vilniaus iškelti visas laisvės atėmimo įstaigas, įskaitant sostinės centre esantį Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.
„Yra ruošiama vizija visas įkalinimo įstaigas iš Vilniaus iškelti. Pavyzdžiui, Lukiškės, žinome, kurioje vietoje yra“, – po susitikimo su Kalėjimų departamento vadovu Robertu Krikštaponiu žurnalistams penktadienį sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, šiuo metu laikinai vadovaujantis ir Teisingumo ministerijai.
Sostinėje be Lukiškių kalėjimo departamentas valdo Vilniaus pataisos namus, Mokymo centrą ir pusiaukelės namus.
Pasak R. Krikštaponio, planas iškelti visas šias įstaigas iš Vilniaus turėtų būti parengtas per metus.
Pirminiais skaičiavimais, tai kainuotų mažiausiai 80 mln. eurų, nes tokiu atveju užmiestyje reikėtų pastatyti naują kalėjimą.
„Pirmiausia taip mes atlaisvintumėme miestą, atsirastų papildomos erdvės miesto gyventojams ir lankytojams“, – BNS sakė R. Krikštaponis.
„Pagerintumėme sąlygas ir nuteistiesiems, nes šiandien už blogas kalinimo sąlygas esame priversti jiems daug mokėti“, – pridūrė jis.
Lukiškių kalėjimą iš Vilniaus iškelti anksčiau nesėkmingai bandė ir kelios kitos Vyriausybės.
Pastarieji ketinimai tai padaryti žlugo 2015 metais, kai tardymo izoliatoriaus iškėlimo į Kauno rajone esančias Pravieniškes konkursas žlugo dėl įtarimų neskaidrumu ir nesutarus dėl kainos.
Optimizuos veiklą
E. Misiūnas su Kalėjimų departamento vadovu taip pat aptarė įstaigos darbo optimizavimą ir auditus bei patikrinimus bausmių vykdymo sistemoje.
Vidaus reikalų ministras paskelbė, kad Kalėjimų departamentas planuoja optimizuoti bausmių vykdymo sistemą iki vieno juridinio asmens.
„Mane džiugina, kad yra sudaryta darbo grupė ir tokiems pokyčiams rengiamasi“, – sakė E. Misiūnas.
Šiuo metu kalėjimų sistemoje yra 18 įstaigų, iš viso disponuojančių apie 71 mln. eurų biudžetu.
Šią savaitę įsigaliojo nauja Kalėjimų departamento administracijos struktūra, tęsiama bausmių vykdymo sistemos pertvarka jungiant probacijos tarnybas.
Ministras su R. Krikštaponiu taip pat aptarė kova su korupcija įstaigoje užsiimančio Imuniteto skyriaus veiklą. Vidaus reikalų ministerijos pranešime rašoma, kad Kalėjimų departamento vadovas įpareigotas „ieškoti priemonių užtikrinant, kad departamento Imuniteto tarnyba taptų ne deklaratyviu, o realiu korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija įrankiu“.
Vidaus auditas atskleidė, kad Kalėjimų departamento Imuniteto tarnyba visa apimtimi nevykdė ir nevykdo funkcijų, kurios mažintų korupcinių ryšių pasireiškimą bausmių vykdymo sistemoje, paskelbė ministerija.
R. Krikštaponis žurnalistams teigė, kad dalį problemų galėtų išspręsti rotacija, tačiau tvirtino turintis omenyje ne tik Imuniteto skyriaus vadovą Gintarą Zaveckį.
„Yra planuojami pokyčiai, bet jie nebus šiandien ar rytoj“, – sakė Kalėjimų departamento direktorius.
E. Misiūnas su juo taip pat aptarė bausmių sistemoje sudarytų sutarčių su tiekėjais vykdymo klausimus, neplanuotus viešuosius pirkimus.
Autorius: Saulius Jakučionis
