(Ne)atrastas Vilnius: Paminklas krepšiniui
2007 m. išlydint šalies rinktinę į Ispanijoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą, šalia „Siemens“ arenos atidengtas paminklas krepšiniui. Skulptoriaus Tado Gutausko sukurta 5,7 metrų aukščio ir
Neatrastas Vilnius
(Ne)atrastas Vilnius: Seniausia alaus mini darykla restoranas „Būsi Trečias“
Alus mini darykla-restoranas įsikūrė prieš 20 metų Totorių gatvėje ir dabar yra ilgiausiai veikianti maitinimo įstaiga šioje vietoje. Daugeliui lankytojų arba praeivių kyla klausimas, ką
(Ne)atrastas Vilnius: Universiteto klinikų namas
Didelis Didžiojoje g. 10 stovėjęs dvaras XVI a. priklausė Trakų vaivadai Stanislovui Goštautui, vėliau – LDK kancleriui, Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam. Rekonstruojami po gaisrų
(Ne)atrastas Vilnius: Jono Meko Skersvėjis
Jono Meko skersvėjis – takas, vedantis nuo Užupio gatvės link Vilniaus dailės akademijos. Šiuo pavadinimu įamžinti Jono Meko nuopelnai Lietuvai. Pavadinimas takui suteiktas 2010 m.
(Ne)atrastas Vilnius: Kino teatras „Lazdynai“
Prie Laisvės pr. ir Erfurto g. sankryžos stovi prekybos centras, o anksčiau čia veikė kino teatras „Lazdynai“. Šeštajame dešimtmetyje dešiniajame Neries krante esančias kalvas nuspręsta
(Ne)atrastas Vilnius: Restoranas „Dainava“
Pirmas, pagal Maskvos architektų projektą, pastatytas kompleksas, specialiai visuomeninio maitinimo įstaigai, Vilniaus centre buvo 1963 m. atidarytas restoranas-kavinė „Dainava“ (archit. J. Mirošinas). Pirmame modernaus stiklinio
(Ne)atrastas Vilnius: Kavinės „Pas Rudnickį“, „Birutė“, „Literatų svetainė“
Adresu Gedimino pr. 1, 649 posesijoje, XVII- XVIII a. stovėjo nemaži užvažiuojamieji namai su didele arklide ir vežimine. Tiesiant šv. Jurgio gatvę – dab. Gedimino
(Ne)atrastas Vilnius: Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus
Trys nedideli kambariai su sienas puošiančiais meno kūriniais, įspūdingo grožio indauja ir kiti baldai, ant stalo išdėlioti indai – vieni mena XVIII amžių, iš kitų
(Ne)atrastas Vilnius: Užupio vandentiekio bokštas
Užupis, kaip vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, rašytiniuose šaltiniuose minimas XV a., kai šioje miesto dalyje buvo įkurtas Bernardinų vienuolynas. XV–XVII a. iš senosios miesto dalies
(Ne)atrastas Vilnius: Lenkijos karininko namai
XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje, siekiant aprūpinti kariškius butais, o jų smarkiai stokota, Jozefo Pilsudskio iniciatyva buvo įkurtas Kariuomenės apgyvendinimo fondas. Šis fondas pradėjo statyti
(Ne)atrastas Vilnius: paminklas Juozapui Montvilai
Juozapas Montvila – Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių bei kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius. Jo inicialai įspausti Šėtos bažnyčios varpe, nes parėmė
(Ne)atrastas Vilnius: Pohuliankos restoranas
Ankščiau senamiestį su traktu į Kauną bei Trakus jungianti gatvė vadinosi Didžiąja Pohulianka. Slaviškos kilmės žodis, reiškiantis pasivaikščiojimą. Mat senojo Vilniaus miestelėnai laisvalaikį mielai leisdavo
(Ne)atrastas Vilnius: Kepės vila
Didelis sklypas nuo dabartinės Pylimo iki Algirdo g. 1770 m. priklausė Konstancijai Pliaterytei-Hilzenienei. Po 1831 m. sukilimo Pliaterių sklypas konfiskuotas ir parduotas iš varžytinių. 1868
(Ne)atrastas Vilnius: Skulptūra „Lakštingala“
Dekoratyvinė skulptūra „Lakštingala“ (Konarskio/Savanorių pr. skvere) pastatyta 1986 m. (skulpt. Rimantas Daugintis) – pagal rašytojo Petro Cvirkos apsakymą, kuriame pasakojama istorija apie sovietiniams partizanams talkinusį
(Ne)atrastas Vilnius: Paminklas John‘ui Lennon’ui
Bronzinės skulptūros idėjos autorius fotomenininkas Saulius Paukštys, J. Lennono atminimo įamžinimo komiteto narys, ją realizavo skulptorius Jonas Gencevičius. Skulptūra atidaryta 2015 m. gegužės 21d. Ant
(Ne)atrastas Vilnius: Kazbėjų tiltas per Vokės upę
Kazbėjai (Chazbiejewicze) – Vilniaus rajono rėžinis gatvinis kaimas, kurį 1628-1631 m. paminėjo totorių kilmės didikas, Ašmenos žemės raštininkas Jonas Kirdiejus. Iš šio kaimo kelias vedė
(Ne)atrastas Vilnius: „Elektrito“ gamykla
1925 m. Samuilas Chvolesas kartu su savo broliu inžinieriumi Grigorijumi Chvolesu ir dar kai kuriais darbuotojais atidarė parduotuvę ir radiotechnikos dirbtuves, kur Wileńska 24 (dabar Vilniaus g.
(Ne)atrastas Vilnius: Galerija „Šofar“ ir vienintelė išlikusi slėptuvė-malina
Galerijoje „Šofar“ veikia Žydų kultūros ir informacijos centras (ŽKIC) – viešoji įstaiga, kurios veiklos tikslas – tenkinti vilniečių ir miesto svečių interesus vykdant kultūrinę ir
(Ne)atrastas Vilnius: Pūčkorių atodanga
Pūčkorių atodanga yra Vilniaus miesto rytiniame pakraštyje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, dešiniajame Vilnios krante šalia Stepono Batoro gatvės. Tai įspūdingiausia ir aukščiausia atodanga Lietuvoje. Atodangos aukštis
(Ne)atrastas Vilnius: Bernardinų tiltas
Tai XIX a. pabaigos tiltas per Vilnią. Metalinis, santvarinis. Jungia Malūnų ir Maironio gatves. Tilto ilgis 18,07 m. pagrindinės laikančiosios konstrukcijos – keturios plieninės dvitėjinio
(Ne)atrastas Vilnius: Vilniaus miesto skansenas
Kai šiandien keliaujame po Vilnių retai kada susimąstome, kad daugelis vietų – mikrorajonų, šiandien apstatytų įmantriais pastatais ar ne tokios išraiškingos architektūros daugiabučiais kadaise buvo
(Ne)atrastas Vilnius: Trakų Vokės dvaras ir parkas
Ilgą laiką Trakų Vokės žemės priklausė totoriams, pagyvendintiems čia dar Vytauto Didžiojo laikais. XVI a. jos atiteko Ibrahimui Zavadskiui, kuris jas pardavė Povilui Sapiegai. Sapiegos
(Ne)atrastas Vilnius: Literatų gatvė
XVIII a. pabaigos dokumentuose Literatų gatvė vadinama Šv. Mykolo skersgatviu, nors neišvengiama pavadinimų „zaulek mimo zboru evangelicki“, „zaulek z Wielkiey ulicy“. 1808 m. plane Biliūno,
(Ne)atrastas Vilnius: Skulptūra „Ožka ant akmens“
2015 m. birželio 4 d. ant kalvos prie Vilkpėdės ligoninės buvo atidengta skulptūra, sukurta remiantis legenda apie Vilkpėdės atsiradimą. Skulptūrinę kompoziciją sudaro 8 tonas sveriantis
(Ne)atrastas Vilnius: Vingis (Vingio parkas)
162 ha ploto Vingio parkas įsikūręs Vilkpėdės seniūnijoje, Neries vingyje. Tai mėgstama vilniečių poilsio vieta, viena lankomiausių žaliųjų erdvių Vilniuje. Vingio parkas puikiai tinka ne
(Ne)atrastas Vilnius: Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia
Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia, vadinama tiesiog Aušros vartų koplyčia, yra Vilniaus senamiesčio pakraštyje, prie vienintelių šiandien išlikusių miesto vartų. XVI a.
(Ne)atrastas Vilnius: XIX a. mergaičių gimnazija
1860 m. Vilniuje, Kaune ir Gardine Rusijos valdžios iniciatyva įsteigtos mergaičių gimnazijos. Tačiau kitaip, nei centrinėse gubernijose, čia nebuvo įteisintos globėjų tarybos, todėl vietinės bendruomenės
(Ne)atrastas Vilnius: Vilniaus mėsos kombinatas
Nuo 1954 m. vaizdinga Neries pakrantė pradėta naudoti kaip didžiulė pramoninė zona. Viena po kito kilo silikatinių dirbinių, plastmasės, radijo komponentų ir daug kitų didelių
(Ne)atrastas Vilnius: Markučių parkas „Puškinovkė“
Markučių apylinkės žymios savo gražiu kraštovaizdžiu. Šios vietovės istorija siekia net XIV a. Nors garsusis poetas A. Puškinas niekada nėra apsilankęs nei Lietuvoje, nei Vilniuje,
(Ne)atrastas Vilnius: Marijos Skuževskaitės-Oginskienės monograma
Senosios regulos karmelitai, apsistoję vienuolyne greta Šv. Jurgio bažnyčios, 1778 m. dalį žemės pardavė miestiečiui Tadeuszui Woinickiui. 1808 m. Vilniaus plane ši valda pažymėta kaip