Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, 2023 metų balandžio–birželio mėnesiais beveik 70 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių išteklių.
Antrąjį 2023 metų ketvirtį Lietuvoje iš viso pagaminta 1,202 TWh elektros energijos, 25 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai gamyba siekė 0,960 TWh.
Vėjo elektrinės pagamino 0,395 TWh elektros energijos, 13 proc. daugiau nei prieš metus, kai jų gamyba siekė 0,348 TWh. Saulės elektrinių generacija išaugo 170 proc. nuo 0,099 TWh iki 0,268 TWh. Hidroelektrinių gamyba sumažėjo 12 proc. nuo 0,128 TWh iki 0,113 TWh.
Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 0,824 TWh elektros energijos, 21 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų gamyba siekė 0,650 TWh.
Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 69 proc. visos Lietuvoje pirmąjį ketvirtį pagamintos elektros energijos. Palyginti, pernai antrąjį ketvirtį ši dalis buvo 68 procentai.
Šiluminių elektrinių gamyba per metus išaugo 36 proc., nuo 0,199 TWh iki 0,272 TWh, šį pokytį daugiausia lėmė sumažėjusios dujų kainos. Hidroakumuliacinių elektrinių gamyba sumažėjo 5 proc. nuo 0,111 TWh iki 0,105 TWh.
Antrąjį ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 2,549 TWh, 7 proc. mažiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 2,739 TWh.
Palyginti su 2022 metų antruoju ketvirčiu, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas padidėjo 2 proc. – nuo 0,980 TWh iki 0,998 TWh. Paslaugų sektoriuje vartojimas mažėjo 9 proc. – nuo 0,855 TWh iki 0,777 TWh. Gyventojai sunaudojo 15 proc. mažiau elektros energijos, jų vartojimas sumažėjo nuo 0,830 TWh iki 0,705 TWh.
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimas ir technologinės sąnaudos, mažėjo 5 proc. nuo 2,859 TWh pernai iki 2,703 TWh šiemet antrąjį ketvirtį.
Per 2023 metų antrąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 2,404 TWh elektros energijos, 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 2,799 TWh, eksportuota – 0,747 TWh arba 1 proc. daugiau nei pernai, kai eksportas siekė 0,743 TWh.
Importas iš Švedijos išaugo 8 proc., nuo 1,105 TWh iki 1,196 TWh, o importas iš Latvijos sumažėjo 23 proc. nuo 1,212 TWh iki 0,939 TWh.
Didžiausią elektros eksporto dalį tiek pernai, tiek šiemet antrąjį ketvirtį sudarė eksportas į Lenkiją, per metus jis sumažėjo 7 proc. nuo 0,531 TWh iki 0,493 TWh.
