Kovo 4 – ąją minime Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dieną. Pagal tradiciją Šv. Kazimiero minėjimo dienai artimiausiomis išeiginėmis Vilniuje vyksta Kaziuko mugė. Tai seniausia Vilniaus šventė, turinti jau 414 metų tradiciją.
Kaziuko mugės ištakos siekia XVII a. pradžią. 1602 m. lapkričio 7 d. popiežius Klemensas VIII savo breve oficialiai paskelbė Kazimierą šventuoju, kol kas tik lokaliniu, Lenkijos ir Lietuvos. Tuo tarpu jo įpėdinis Povilas V jau paskelbė šv. Kazimierą visos Katalikų bažnyčios šventuoju, o Urbonas VIII 1636 m. paskelbė šv. Kazimierą Lietuvos globėju. Tais pačiais metais šventojo palaikai buvo iškilmingai perkelti iš jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčios, kur jie buvo saugomi nuo 1604 m., į Zigmanto Vazos (tuomet jau mirusio) įsakymu specialiai pastatytą puošnią koplyčią Katedroje, kur jie yra ir dabar.
Spėjama, kad kaip tik nuo Šventojo palaikų perkėlimo 1636 m. ir prasideda Kaziuko mugės istorija. Tada Katedroje imti rengti šv. Kazimiero atlaidai, o neatskiriama atlaidų dalimi visada buvo taip vadinamas „kermošius“ (nuo vokiško kirchmesse), po bažnytinių iškilmių vykstanti prekyba ir pasilinksminimai. Tie „kermošiai“ vyko beveik du šimtus metų, tai per karus ar kitas nelaimes prigęsdami, tai vėl atsinaujindami, kol 1827 m. Vilniaus pirkliai neišsirūpino privilegijos rengti didesnį, kelias dienas vykstantį, prekymetį, taip vadinamą „jomarką“ (nuo vokiško jahrmarkt ir rusiško jarmarka). Tai jau buvo tikrosios Kaziuko mugės pradžia. Joje jau dalyvaudavo ne tik vilniečiai, bet suvažiuodavo pirkliai iš toliau, Katedros aikštėje būdavo sustatomos vadinamosios „būdos“, laikinos stoginės ar palapinės. Tuo laikotarpiu atsiranda ir vienas iš Kaziuko mugės atributų – saldus meduolis „Kaziuko širdis“.
Šios šventės kulminacija buvo iškilminga procesija nuo Katedros aikštės iki Šv. Stepono bažnyčios, kur laikydavo Šv. Mišias.
Eisenos dalyviai susiskirstydavo keturiais būriais: amatininkai su savo cechų vėliavomis, samdomos naktinės miesto sargybos kariai, juodabūriai (dvasininkai, Vilniaus vienuolijų broliai, jų mokyklų auklėtiniai). Procesijoje dalyvaudavo ir vyskupai, Vilniaus kapitulos nariai. Atskirą būrį sudarydavo Universiteto studentai, vadinti akademikais.
Eiseną užbaigdavo orkestras ir Šv. Kazimiero „kariai” – jaunimas, apsirengęs angelais ir riteriais – „dangiškoji” ir „žemiškoji” šventojo karalaičio palyda. Rankose jie turėdavo lelijų žiedus – garsiųjų Vilniaus verbų prototipus.
1827 m. kazimierinės buvo įteisintos Katedros aikštėje. 1901 m. rusų valdžia Katedros aikštėje pastatė paminklą Jekaterinai II, taigi prekymetis, labiau susijęs su katalikų šventojo garbinimu, caro valdininkų požiūriu pasidarė nepakankamai respektabilus tokiai rimtai „kaimynystei“. Mugė buvo iškelta į Lukiškių aikštę. Greitai paaiškėjo, kad mugės dalyviai ten netelpa. Į mugę suvažiuodavo per 2400 valstiečių vežimų, o prekybininkai savo „būdomis” užstatydavo visą Neries krantinę nuo Žaliojo tilto iki Žvėryno.
1927 m. kovo 4 d., 20 val., Kaziuko mugės proga įvyksta pirmoji vieša radijo transliacija Vilniuje. Ją surengė radijo imtuvų prekybos ir remonto bendrovė „Vilniaus radiotechnikos biuras”.
XX a. religinis šventės aspektas gerokai nublanko. 1935 m. senąsias tradicijas ėmėsi globoti studentija. 1937 m. eisenoje dalyvavo „Liunios” teatro aktoriai, suvaidinę atsisveikinimą su žiema, išvejant Šaltį ir Gripą.
„Dar įspūdingesnę procesiją 1938 m. surengė VU Dailės fakulteto studentai: su Šv. Kazimiero statula, kermošiaus simboliais – didžiulėmis meduolinėmis „širdimis”. Tada pirmą kartą per Kaziuką pasirodė ir spalvingosios Vilniaus verbos – jomis buvo apkaišyti procesijos vežimai. Su laiku mugė pradėta organizuoti keliose vietose.
Lenkijos turizmo skatinimo sąjunga net organizuodavo specialius traukinius į Vilnių iš kitų Lenkijos miestų.
II pasaulinis karas nutraukė Kaziuko mugės klestėjimą. Pokarį Kaziuką „iškraustė“ ir iš Lukiškių aikštės – ten išdygo Lenino paminklas. Sovietmečiu mugė buvo perkelta į tuometinį kolūkinį (liaudyje vadinamą Dzeržinskio) turgų Kalvarijų (tada Dzeržinskio) gatvėje.
Šaltinis:
Klimka Libertas, Kaziuko mugė. Vilnius, 2009.
Klimka Libertas, Saulės ratu, menulio taku. Lietuvos kalendorius, Vilnius, 2008.
Klimka Libertas, Studentai ir Kaziuko mugė
