Istorikas Alfredas Bumblauskas siūlo pradėti visuomenei aiškinti, kad rusai pasisavino Rusijos vardą iš ukrainiečių, šimtus metų meluodami įtvirtino šį melą net Vakaruose. Prieštaraujantys A. Bumblauskui sako – ne Lietuvos jėgoms taisyti istorines rusų melagystes, sako LNK reportaže.

Istorikas A. Bumblauskas siūlo ir lietuviams pradėti diskusijas, kurios jau kelis dešimtmečius vyksta Ukrainoje, kad dabartinis pavadinimas Rusija yra dirbtinis ir istoriškai neteisingas, teisingiau būtų Rusiją vadinti Rosija, o rusus – rasijanais.

„Mano variantas – kad reikia Rosija skirt nuo rusų“, – teigė A. Bumblauskas.

Rusai viduramžiais buvo Kijevo Rusioje, arba dabartinėje Ukrainoje, dabartinėse Rusijos žemėse buvo Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Maskoliai. Rusijos vardą, anot A. Bumblausko, rusai pasisavino iš Kijevo Rusios, dabartinės Ukrainos.

„Sugalvojo toks kijevietis Teofanas Prokopovičius ir įsūdė šitą idėja Petrui I. Tas, kurdamas Rosijos imperiją, iš principo Rusios vardą įkomponavo į Rosijos. Tada bet kokias imperialistines, geopolitines nuostatas Rusijos reikia siet su Rosijos vardu“, – tikino istorikas.

A. Bumblauskas pabrėžia, kad pavadinimo persvarstymas – tik galutinė stotelė. Daug svarbiau yra suprasti, kodėl tai svarbu. Esą, Rusija neturi savo tapatybės, todėl bando perimti svetimas, dėl to kyla karai, bolševikų revoliucija. 

„Ir ta istorija Aleksandro II, ir bolševikai – jie visi remiasi Maskvos kaip trečiosios Romos idėja. Buvo Roma, buvo Konstantinopolis, o dabar trečioji Roma. Tai yra blefas, istorinis, civilizacinis blefas“, – įsitikinęs A. Bumblauskas.

Anot istorikų, prie istorinio blefo ankstesni rusų lyderiai dar prijungė kultūrą, religiją, o V. Putinas rusų pasaulio mitą dar sustiprino šiuolaikine propaganda.

Taigi rusai, pasivadinę tokiais, esą jau šimtus metų meluoja sau ir pasauliui, kad jie yra ne tik slavų lopšys, bet ir apskritai – atsvara visai vakarų civilizacijai. Russkiy mir – rusų pasaulis – tai dabar populiarus šūkis tarp Ukrainą niokojančių Rusijos karių.

Filosofas Alvydas Jokubaitis sako, kad persvarstyti Rusijos imperializmą turi teisę, o gal ir pareigą, ne Lietuva, o Ukraina, nes ji ir ginasi nuo Rusijos imperializmo.

„Mano galva, Ukraina gali dėt kiaušinius, o Lietuva – negali. Lietuva šiuo momentu yra višta, kuri nededa kiaušinių, bet gieda kaip gaidys. Man atrodo, kad tai darosi visos mūsų užsienio politikos ir visos mūsų politikos bruožu“, – teigė Vilniaus universiteto (VU) profesorius A. Jokubaitis.

Mano galva, Ukraina gali dėt kiaušinius, o Lietuva – negali. Lietuva šiuo momentu yra višta, kuri nededa kiaušinių, bet gieda kaip gaidys. Man atrodo, kad tai darosi visos mūsų užsienio politikos ir visos mūsų politikos bruožu.

Anot jo, tokios diskusijos rodo, kad pati Lietuva, Vytauto laikais buvusi didžiausia Europoje, neranda savo tapatybės.

„Nuo 1918 m. lietuviai niekaip neapsipranta su nauja Lietuvos politine forma. Tai jau darosi įsisenėjusia problema. Mes daugiau nei 100 metų savęs nerandame toje naujoje formoje“, – sakė filosofas.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis papildo, kad keičiant pavadinimus kiltų ir teisinių bėdų: „Pati Rusija taip pat priims šitą žaidimą ir pradės persivadinti įvairiais pavadinimais ir vardais. Bus labai ilga istorija Hagos ir kituose teismuose.“

Anot Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės Violetos Meiliūnaitės, naujas Rusijos pavadinimas turėtų kilti ne iš istorikų, bet iš visuomenės.

„Geriausia, kad pavadinimas kiltų iš realios vartosenos“, – sakė ji.

Bet kalbininkai pastebi, kad nemažai lietuvių jau nebenori Rusijos vadinti Rusija.

„Maskvėnai, maskoliai, rusijonai, rusijonės, ruskiejai, maksvyčiai, didžiarusiai, ko tik nori. Yra visa kremlinų orda, yra putinistų, putinoidų“, – vardijo VLKK pirmininkė.

Istorikai sako, kad Rosijos klausimą kelti verta, nes dėl karo Ukrainoje Vakarai ar bent jau Europa persvarstys istoriją.

„Turbūt Europoje dalykai keisis, tą Europos naratyvą reikės koreguoti. Mano galva, čia ir prasideda tos diskusijos esmė, t. y. su kokiu naratyvu mes eisime“, – teigė VU docentas Grigorij Porašenko.

Kaip pavyzdys pateikiama Vokietija – dar neseniai kanclerė A. Merkel glėbesčiavosi su V. Putinu, kūrė bendrus verslus, o štai dabartinis kancleris O. Sholzas ant scenos V. Putino rėmėjams pakeltu tonu rėžė ribą tarp Europos ir Rusijos.

„Rusijos vaidmuo, tiek istorinis, tiek būsimas, tikrai yra šiuo metu persvarstomas. Neabejoju, kad tai bus elementas, konstruojant pokarinę Europą“, – paantrino ir Liberalų sąjūdžio partijos narys Raimundas Lopata.

Seimo Ateities komisija tęs diskusiją su mokslininkais dėl Rusijos keitimo į Rosiją ir spręs, ar siūlyti teisines iniciatyvas.

Autorius: LNK, Nuotr.: Vitas Jadzgevičius

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

58 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist