Europos investicijų bankas (EIB) ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) pasirašė iki 43 mln. eurų ilgalaikio kredito sutartį, pagal kurią bus finansuojamas Vilniaus šilumos tinklų modernizavimas. Tai ne tik užtikrins patikimesnį šilumos tiekimą vilniečiams, bet ir prisidės prie aplinkos apsaugos. Investicijų programa padės didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų oro teršalų išmetimą.
Šios programos finansavimu apie 17 km senų vamzdynų bus pakeisti moderniais, izoliuotais vamzdynais. Dėl susidėvėjusių, praėjusį šimtmetį menančių vamzdynų šiuo metu prarandama daug šilumos ir didėja avarijų rizika. Be to, 4 km naujų vamzdynų leis padidinti energijos vartojimo efektyvumą, prie tinklo prijungiant naujai pastatytus namus ir tarnybinius pastatus.
Įgyvendinant projektą planuojama pastatyti 6 MWh biomasės kogeneracinę jėgainę ir saulės energijos kolektorius. VŠT taip pat įrengs absorbcinį šilumos siurblį, kuris padidins biomasės katilo efektyvumą.
Šios investicijos labai svarbios siekiant padidinti šilumos tiekimo saugumą, energijos vartojimo efektyvumą ir lankstumą, taip pat patenkinti esamą ir būsimą šilumos ir karšto vandens poreikį. VŠT Vilniuje priklauso daugiau kaip 741 km vamzdynų, per metus įmonė tiekia 2752 GWh šilumos, iš jų 1761 GWh pagamina pati.
EIB vicepirmininkas Thomas Östrosas pažymi: „VŠT daug dirba, kad tinklas būtų tvaresnis, be to, aprūpina šiluma vis daugiau namų. Atsižvelgdami į žaliąjį ekonomikos atsigavimą ir Europos investicijų banko skolinimo energetikai politiką, džiaugiamės, kad galime finansiškai paremti šį projektą, kurio naudą tiesiogiai pajaus daugiau nei 200 000 namų ūkių Vilniuje.“
VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas teigia: „Tinklo atnaujinimas ir plėtimas bendrovei – svarbus žingsnis ilgalaikėje perspektyvoje. Džiugu, kad požiūris į energijos efektyvumą ir aplinkos tausojimą koreliuoja su EIB – šių investicijų dėka galime iš pagrindų atnaujinti nematomą Vilnių. Negana to, ši sutartis leis finansuoti ir mažesnės vertės projektus bei remontus, kurie leis dirbti „žaliau” ir tvariau.“
