Šalies miestai ir miesteliai šiandien ūžė nuo linksmybių, o ore tvyrojo ne tik sočių blynų kvapas, bet ir deginamos Morės dūmų debesys. Tiesa, ne visur – Vilnius nusprendė senąsias tradicijas pakoreguoti ir Užgavėnių simbolį Morę – ne sudeginti, o ištekinti bei išsiųsti į povestuvinę kelionę į Tailandą. Kai kuriuos etnologus toks šventės rengėjų sprendimas nustebino ir papiktino – sprendimą Morę ištekinti jie vadina pasityčiojimu iš tradicijų.
„Visų pirma, turbūt ekologijos klausimą galime paliesti. Tiesiog turime tokią Morę, kur kiekvienais metais pritaikom skirtingiems aprėdams, skirtingais apdarais ją aprengiam“, – sako Vilniaus etninės kultūros centras.
Štai todėl Vilniaus morė nuo Vyriausybės rūmų iki Rotušės aikštės keliavo ne mirti, o į savo vestuves. Jaunikis – žinoma, Kanapinis, Lašininis, arba kas nors iš minios. Po vestuvių linksma nuotaka pasileido ne į dausas, kaip senovėje, kuomet būdavo sudeginama, ar paleidžiama nuo kalno, o į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Šventės rengėjai sako, esą Morė nesudeginta, nes į Užgavėnes šiemet jie nusprendė pažvelgti šiuolaikiškiau, be pykčio.
„Pykčio išliejimas nėra toks fizinis pratrūkimas, išsidaužymas ir panašiai. Žinoma, kad gal ir to yra tačiau manau, kad pirmoje vietoje vistiek yra tas turinys. Vyksmas, ritualinis momentas“, – sako centro atstovė Damilė Bagdonavičienė.
Etnologai neslepia, esą Morė ištekinta, o ne sudeginta, reiškia tik vieną – iškraipytas senąsias tradicijas.
„Tai yra pasityčiojimas, panašiai, kaip per Vėlines daryti kažkokį linksmą šokį. Jūs gi nenueisite į laidotuves ir nepradėsite liksmybių daryti ir išgertuvių. Kai guli mirusiojo palaikai. Tai šiuo atveju susitelkimas bendruomenės – kaukės – persikūnijimas, žmonės persikūnija į kultūrų turinius, tautinius vaidmenis. Ir tie visi kartu susirinkę priešingi gana. Susivienija, tai tautos susitelkimas“, – kalba etnologas Jonas Vaiškūnas.
„Prisiminkime, ką ta gražuolė simbolizuoja – juk šita Morė ar Kotrė, ar senė, Kuniškė, kaip dar ją vadindavo, ir ji simbolizuoja piktąją žiemos dvasią. Tai labai norisi jos atsikratyti. Juk mes ne moteriškę deginame, o piktąją dvasią“, – aiškina etnologas Libertas Klimka.
Šaltinis: TV3.lt
