Mainymasis daiktais turės poveikį tada, kai į jį įsitrauks ne tie, kurie stokoja, o tie, kurie eikvoja – taip teigia tvarumo projekto „Septyniolika“ stotele tapusio „Dėk‘ui“ butiko įkūrėja Milda Paukštė. Pasak jos, nereikėtų susikurti ir įspūdžio, kad atsakingo vartojimo srityje jau nemažai pasiekėme, nes garbingai elgtis su daiktais dar tik mokomės.

Vieta, kurioje įsikūręs „Dėk‘ui“ butikas, atsakingo gyvenimo forpostas yra jau ketverius metus. Čia nebereikalingi džinsai virsta naujais daiktais, žaliava naujiems audiniams bei įkvėpimu dirbtuvėms. Jau beveik metus studijoje veikia ir gerų daiktų dalinimosi butikas, kur galima atnešti nebereikalingus daiktus, kurie vėliau išvežami į Vilniaus apskrityje esančias daiktų dalinimosi stoteles „Dėk‘ui“.

„Dėk‘ui“ butiką džinsų pernaudojimo studijoje atidarėte 2020 m. rugpjūtį – per COVID19 pandemiją. Kas lėmė tokį sprendimą?

Dėl pandemijos žmonių studijoje sumažėjo, tačiau nenorėjau nuleisti rankų dėl savo svajonės. Pradėjau galvoti, kam mano domėjimasis atliekomis galėtų būti svarbus. Parašiau daug laiškų, atsiliepė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. Su jos vadovu Tomu Vaitkevičiumi radome bendrą kalbą ir palaipsniui įgyvendinome idėją įkurti dar vieną „Dėk‘ui“ stotelių tinklo tašką Senamiesčio bendruomenei ir svečiams. Žmonėms pasiūlėme daiktus ne pirkti ar pasiimti, o atiduoti. Nors prekyba Senamiestyje per pandemiją gerokai sulėtėjo, neliko turistų, „Dėk’ui“ butikas sulaukė didelio susidomėjimo. Iškart tapo akivaizdu, kad tokios paslaugos reikia.

Kokius daiktus žmonės nori atiduoti dažniausiai?

Nuo bižuterijos iki buitinės technikos, tačiau dažniausiai – drabužius. Atliekų prasme, drabužiai yra viena skaudžiausių temų. Pavyzdžiui, būna, kad žmonės atneša aštuonis didelius maišus drabužių, tačiau pasiimti kitų atneštų drabužių neskuba, nori pasidžiaugti ištuštėjusia spinta. Tai reiškia, kad nevyksta lygiaverčiai mainai. O tuščia vieta namuose ilgai nebūna – ją neretai užpildo nauji drabužiai. Taip yra palaikoma greitoji mada, kurianti masinį daiktų perteklių. Faktas, kad drabužių pasaulyje yra pagaminama per daug, todėl drabužiai greitai tampa atliekomis ir dideliais kiekiais yra išmetami ar sunaikinami netgi pačių gamintojų.

Kokie žmonės atneša daiktus į „Dėk’ui“ butiką? Kas juos motyvuoja?

Dauguma butiko lankytojų yra atsakingo gyvenimo entuziastai, todėl užuot išmetę, kas nereikalinga, ieško kitų galimybių. Bet tai nėra didelis pasiekimas, nes šie žmonės jau yra atsakingi. Mano svajonė per butiką ir aktyvią atliekų kultūros komunikaciją pasiekti, kad apie atsakingesnį elgesį su atliekomis susimąstytų apie tai dar negalvojantys žmonės.

O „Dėk’ui“ stotelės visų pirma yra skirtos aplink gyvenančiai bendruomenei. Idealiu atveju, daiktai ir turėtų suktis joje, prisidedant savanoriams. Vilniaus apskrityje jau veikia 16 tokių stotelių, siūlančių intensyvius daiktų mainus, šį tinklą planuojama dar plėsti. Beje, nuo 2019-ųjų vasaros pradžios jose išdalinta daugiau nei 11 tūkst. daiktų, kurių bendras svoris siekia 222 tonas.

Kalbėjote apie tai, kad lietuviai atsakingesnio vartojimo įpročius dar tik jaukinasi, tačiau mielai dalyvauja dirbtuvėse, kuriuose daro daiktus iš antrinių žaliavų. Ar tai tam tikras paradoksas?

Tai yra skirtingi dalykai. Atsakingą vartojimą suprasti ir interpretuoti galima įvairiai. Labai džiaugiuosi kiekvienu, kuris atveža daiktus į „Dėk’ui“, mainosi jais. Ir tais, kurie apsiperka dėvėtų drabužių parduotuvėse, užuot beatodairiškai pirkę naujus. Džiaugiuosi tais, kurie perka kokybiškus naujus rūbus, bet gerai apgalvoja kiekvieną pirkinį, renkasi atsakingus gamintojus, ilgai nešioja ir tausoja. Vien supratimas, kad drabužiai neturėtų keliauti į mišrių atliekų konteinerius yra sveikintinas.

O dirbtuvės suteikia galimybę pačiam pajusti, kaip tam tikrų trūkumų turintis daiktas vėl tampa patrauklus, įgauna naujas formas ar praplečia akiratį. Jos tikrai įkvepia pokyčiui. Vasaros pradžioje kartu su VAATC moksleivių klasėms iš įvairių Lietuvos vietų padovanojome 20 daiktų pernaudojimo dirbtuvių. Į vienas iš jų šeštos klasės moksleivis atsinešė įplyšusius treningus, vis dar tinkamo jam dydžio. Įplyšimui paslėpti pritaikėme dailią to paties drabužio vidinę etiketę, kelnės atrodė dar šauniau nei būdamos naujos. Vaikinas lengvai susiuvo jas pats ir, neabejoju, visai kitaip dabar žvelgs į tokius nesklandumus savo drabužinėje.

Dažniausiai galvojame, kad tuo, ko mums nereikia, galime paremti stokojančius. Ką galvojate apie tai?

Stokojančius juk galima remti pinigais, tiesa? Man atrodo, kad stokojančiojo savivertė bus gerokai aukštesnė, jeigu jis nešios naują rūbą, o aš nešiosiu tai, ką turiu, užuot išmetusi. Mainymasis daiktais turės poveikį, kai į jį įsitrauks ne tie, kurie stokoja, o tie, kurie eikvoja.

Ar matote visuomenės pokyčius atsakingo vartojimo srityje?

Vaikystėje važiuodama greitkeliu matydavau pro automobilio langą skriejančias šiukšles. Ar dabar tą pamatysi? Tikrai ne. Nebeturime ir didelių atvirų šiukšlynų kaip Azijoje ar Afrikoje. Tačiau ar augame taip greitai, kiek galėtume?

Matau, kad šalia butiko esančio tvarumo projekto „Septyniolika“ objekto, pasakojančio antrai gyvensenai prikeltų daiktų istorijas, prieina nemažai žmonių. Nusifotografuoja, sprendžia testą, kartais ir į vidų kyšteli galvą. Domėjimasis yra svarbus žingsnis. Tam, kad kažkas reikšmingo įvyktų, reikia daugiau žmonių įsitraukimo – atviro, geranoriško, nesavanaudiško. Ne kelių smarkiai atsakingų, o minios neabejingų žmonių bei organizacijų.

Kokia į butiką atnešto daikto istorija Jums labiausiai įsiminė?

Kiekvienas daiktas turi savą istoriją, bet per šitokį daiktų perteklių, kuriame gyvename, tų istorijų nespėja pažinti net daiktų savininkai. Įsiminė tokia situacija: kartą į butiką užsuko, matyt, netoliese gyvenantis vyras, stilingai vilkintis, tarsi žvelgiantis į aplinkinius ir panašias veiklas kaip mano kiek iš aukšto. Užėjo ir klausia: „Ar čia labdara?“. Buvau žaismingai nusiteikus ir atsakiau: „Čia – prabanga“. Apsisuko ir uždarė duris – matyt, pagalvojo, kad šaipausi. Tikrai ne. Išties, garbingai elgtis su daiktais, kuriuos jau turi, yra šiuolaikinė prabanga. Verta jos siekti.

Pažintinis tvarumo projektas „Septyniolika“, kurį inicijuoja „Swedbank“ Lietuvoje ir palaiko Vilniaus miesto savivaldybė, vyks iki rugsėjo 17 dienos. Šalies gyventojai, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti interaktyvioje kelionėje bei taip pažinti 17 tvarumo sričių ir objektų, atspindinčių 17 Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

4 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist