Augant kainoms laimi tie, kas sprendimą priima anksčiau. „Citus“ analitikai skaičiuoja, kad būsto kainos per dvejus metus Vilniuje ir Kaune išaugo apie 50 proc., todėl klientai, sudarę preliminarias sutartis prieš 1–2 metus, lyginant su dabartinėmis pasiūlos kainomis, „sutaupė“ ne vieną dešimtį milijonų eurų.
Pavyzdžiui, nuo 2020 m. rugpjūčio per vienerius metus Vilniuje, visuose segmentuose parduoti net 9 028 būstai, kurių bendras plotas – beveik 503 tūkst. kv. metrų. Vidutinė kaina laikotarpio pradžioje siekė 2 242, pabaigoje – 2 625 Eur/kv. m. Jei darytume prielaidą, kad visi būstai buvo rezervuoti užpernai vasarą, o notariniai sandoriai sudaryti pernai rugpjūtį, būstų vertės pokytis siektų net 192,5 mln. Eur.
Jei vertintume laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio iki šių metų to paties mėnesio, matytume, kad būstų Vilniuje buvo parduota gerokai mažiau, jų ir bendras plotas – mažesnis (4 098 būstai, kurių plotas – 219,3 tūkst. kv. m), tačiau kainos augo sparčiau: nuo 2 625 iki 3 255 Eur/kv. m. Todėl ir bendras galimas visų parduotų būstų vertės pokytis būtų ne toks žymus kaip parduotų vienetų skaičius – 138,2 mln. Eur.
Kaune vidutinė kvadratinio metro kaina per porą metų, nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2021 m. rugpjūčio augo nuo 1 475 iki 1 974 Eur/kv. m, dar per metus pasiekė 2 240 Eur/kv. m. Jei ir šio miesto rinkoje darytume panašius skaičiavimus, gautume taip pat milžiniškas sumas. 2020.08–2022.08 laikinojoje sostinėje parduoti 1 279 būstai, kurių bendras plotas – 77,4 tūkst. kv. m. Įdėję į šią „lygtį“ tuomet buvusias kainas, gauname, jog per metus būstų vertė galėjo padidėti 38,6 mln. Eur, jei jie visi būtų buvę rezervuoti 2020 m. rugpjūtį, o notarinės sutartys pasirašytos po vienerių metų. Per 2021–2022 m. laikotarpį parduoti 1 234 būstai, jų plotas – 73,4 tūkst. kv. m, o vertė – 19,5 mln. Eur didesnė laikotarpio pabaigos kainomis nei buvusiomis prieš metus.
CITUS direktorius Mantas Galdikas primena ne kartą sakytą tiesą – būstą pirkti reikia tada, kada reikia, o ne tuomet, kai visi ragina įsigyti būstą, kai tai „madoje“ ar kai jaučiama baimė „nespėti nusipirkti“ (angl. FOMO – fear of missing out). Tas pats galioja, kai gyventojus ragina nepirkti turto dėl galimų grėsmių ar kainų kritimo, nes po kurio laiko ir paaiškėja, kiek pralošta.
Dešimtąjį gimtadienį švenčianti nekilnojamojo turto projektų valdymo bendrovė CITUS nepaisant apibrėžtumų vykdo savo įsipareigojimus klientams, tęsia ir sėkmingai užbaigia projektus. Vien šiemet „Citus“ ketina pasirašyti beveik 550 notarinių sutarčių jau baigtuose „Klevų namuose“, taip pat antrajame „Miško ardų“ etape, prie finišo linijos artėjančiuose „Link Ten“, dalyje „Radio City“ ir „PaJustyje“.
Iki šiol pasirašyta apie trečdalį suplanuotų notarinių sutarčių, kurių vertė – 65,93 mln. Eur. 2021 metais notarinių sutarčių vertė siekė daugiau nei 28,5 mln. Eur, o 2020 metais – daugiau nei 14 mln. Eur.
„Jau ne vienerius metus pastebime, kad anksčiau priėmę sprendimą ir nieko nelaukę pirkėjai sutaupo ne vieną milijoną. Anksčiau rezervavę būstus ir jų kainas fiksavę pirkėjai, vertinant jų notarinių sutarčių pasirašymo dieną buvusias tų būstų kainas, sutaupė 15,6 mln. Eur. Žinoma, didelė dalis pirkėjų pabūgo pirminio pandemijos šoko ir atsisakė savo planų, tačiau tie, kurie to nepadarė ir laikėsi plano, šiuo metu džiaugiasi, nes nekilnojamojo turto kainos toliau auga ir kiekvieną mėnesį pasiekia naują rekordą“, – teigia „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.
