Kirsti brandžius medžius Vilniuje bus brangiau. Sostinės valdžia saugotinais paskelbė daugiau nei 45 tūkstančius mieste augančių medžių ir padidino baudas už jų nukirtimą, praneša LNK.
Kai kuriais atvejais baudos išaugo net aštuoniasdešimt kartų. Taip savivaldybė ketina kovoti su įžūliais statytojais. Šie pasigenda aiškumo ir primena dabartinio Vilniaus vyriausiojo architekto žodžius, kad reikia statyti mieste, o ne plėstis pakraščiuose.
Visai prie pat Vilniaus miesto savivaldybės yra neasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Tikėtina, kad netolimoje ateityje šioje aikštelėje vyks statybos. Aikštelės teritorijoje auga ir 85 centimetrų skersmens liepa. Jei nedorėliai ją būtų nukirtę anksčiau, būtų sumokėję 765 eurus, o dabar jau reiktų suploti 44200 eurų, beveik 60 kartų daugiau nei anksčiau.
Nauji sostinės tarybos pakeitimai liečia ne tik šią liepą, bet ir dar bent keturiasdešimt penkis tūkstančius medžių Vilniuje. Anksčiau padidinti atkuriamosios vertės įkainiai taikyti tik apie trims šimtams dvidešimt medžių.
„Vertės didėja, jei taip grubiai – nuo 30 eurų iki 1040 eurų už centimetrą. Vienas medis gali kainuoti, jei jis 20 centimetrų, ir 20000 eurų. Taip“, – aiškino Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėjas Vytautas Račkauskas.
Saugotinais sostinėje paskelbti 20 centimetrų ir storesni medžiai, augantys tiek valstybinėje žemėje, tiek privačioje valdoje. Pavyzdžiui, anksčiau už nukirsto ąžuolo, klevo ar uosio kiekvieną centimetrą būtų tekę sumokėti po 9 eurus, dabar jau teks suploti nuo 180 iki 720 eurų už kiekvieną centimetrą. Brangiausiai įvertinti pavieniai medžiai, augantys centre.
„Tai liečia ir privačius sklypus, bet vėlgi ta idėja daugiau orientuota į statybinius projektus, tam, kad užkardytume statybinius projektų sprendinius, kuriuose medis nėra saugotinas“, – teigė V. Račkauskas.
Skandalas kilo, kai Vilniaus centre statytojas nukirto šimtametį ąžuolą. Iškart po incidento savivaldybė suskaičiavo, kad už nupjautą ąžuolą bendrovei teks sumokėti beveik šimtą keturiasdešimt du tūkstančius eurų. Aplinkosaugininkai žalą gamtai įvertino tik beveik trimis tūkstančiais.
Įmonė yra sakiusi, kad atlyginti miestui padarytą žalą nori, tačiau tiek mokėti nesutinka. Vilniaus savivaldybė dėl to pateikė ieškinį teismui.
„Aš tikrai neabsoliutinu medžių klausimo kaip neliečiamo, nes akivaizdu, kad miestui plečiantis, augant ir tankėjant, kai kuriais atvejais yra objektyviai reikalinga šalinti medžius, krūmus, kitus žaliuosius objektus, tai yra ir bus daroma. Bet tam tikrais atvejais pirmenybė gali būti suteikiama augalams“, – kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Vystytojai priekaištauja, kad mieste trūksta aiškumo. „Eikos“ vadovas Domas Dargis primena dabartinio Vilniaus vyriausiojo architekto žodžius, kad reikia statyti mieste, o ne plėstis pakraščiuose.
„Kaip galime mes mieste daugiau statyti, kai mums neleidžiama statyti. Tai reikia apsispręsti miestui, kad mes bandome mieste daugiau teritorijų įveiklinti, neištempti miesto. Ar visgi viską tempiame ir statome ten, kur yra laukai“, – svarstė D. Dargis.
Verslas tikina, kad yra pasirengęs mieste pasodinti daugiau medžių negu iškerta.
„Mes norime žalio Vilniaus, kuris yra nuostabus miestas gyventi, bet neperlenkime lazdos ir turėkime taisykles, kurios nesikeistų dėl tam tikrų vėjų, kurie ar socialinėje medijoje, ar tam tikrų aktyvistų palenkia miesto valdžią ir tas planavimas tada tampa chaotiškas“, – aiškino D. Dargis.
Statybininkų asociacijos vadovas sako, kad trūksta tvarkos ir Lietuvos statytojams. Esą Vakaruose beveik visada prieš statybas reikalaujama pateikti aplinkosauginį projektą, čia to nėra.
„Projekte yra numatomos ir priemonės, ir atsakingi asmenys, tai, manau, kad tokie dalykai turėtų būti daromi. Tada nekyla jokių ginčų, yra atsakomybė ir tas žmogus žino, kuo gali pasibaigti, jei jis ten deleguotas atsakomybės neužtikrino“, – sakė Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas.
Seime rengiami įstatymų pakeitimai, kad už savavališką medžių kirtimą grėstų ir baudžiamoji atsakomybė.
