PramogosRenginiai

Užgavėnių meilės kadrylius Gedimino prospekte

Užgavėnės – viena smagiausių ir visų labiausiai mėgstama kalendorinių švenčių tiek visoje Lietuvoje, tiek ir Vilniuje. Tai žaidybinio pobūdžio renginys. Čia daug erdvės žaismei, valiūkavimui, visokeriopai saviraiškai. Į lietuvių tradicinius Užgavėnių papročius įsipynę labai seni tikėjimai, susiję su žemės žadinimu naujam gyvybės ciklui. Tradicine švente džiaugiasi tiek vyresnės kartos žmonės, tiek jaunimas. Šventė tebėra išlaikiusi natūralų ir spontanišką pobūdį, be to, visi žino, kas čia vyksta.

Vilniaus etninės kultūros centro direktorės pavaduotojo Stasio Kavaliausko teigimu, pirmieji Vilniaus mieste Užgavėnių šventę pradėjo švęsti Žemaičių kultūros draugijos, Vilniaus skyriaus žemaičiai 1989 m.: „Gerai prisimenu, kaip pirmąjį kartą kokia 20 Vilniaus žemaičių per Užgavėnes išėjo į Vilniaus gatves ir kokio tai atgarsio sulaukė. Niekas iš pradžių net negalvojo, kad čia taip visi Užgavėnėmis susižavės, kad jos išaugs į visuotinę miesto šventę, nes čia anksčiau Užgavėnių niekas nešvęsdavo. Žmones patraukia tie teatralizuoti momentai. Gali įsijungti į šią šventę kaip lygus su lygiu be didesnių pastangų – pasidarei kaukę, atitinkamai apsirengei ir jau sukiesi šventės šurmulyje“.

Vilniaus etninės kultūros centro Užgavėnių šventė yra rengiama pagal Žemaitijos regiono tradiciją, kuri nebuvo nutrūkusi ir natūraliai išliko iki šių dienų.

 

Linksmas persirengėlių vaikštynių šurmulys Vilniaus mieste prasideda jau dieną. Vakarop sudeginti žiemos pamėklę Morę ir žiemą išvaryti susirenka kaukėtos būtybės Meška, Gervė, Raitelis ant arklio, Giltinė, Ožys, Daktaras ir kitokie veikėjai čigonai, vengrai, žydai, elgetos, velniai, raganos, Lašininis besigrumiantis su Kanapiniu, ant pavažos ar rato vežama Morė – nelabosios, įsipykusios žiemos dvasia.

Kai visų kaukėtų džiaugsmui ant laužo čirškėdama supleška Morė ir į miesto padangę šauna žiemos pabaigą pranašaujančios spalvotos ugnys, Kanapinis laimi grumtynes su Lašininiu ir „išveja“ pastarąjį iki pat Velykų.
Šventės metu valgoma daug riebaus ir sotaus maisto, tradicinių blynų, simbolizuojančių pirmykštę duonos auką.

 

 

Šiemet vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami švęsti Užgavėnes vasario 25 dieną, šeštadienį.

Šventė suksis kadrilio ritmu – štriopomis Gedimino prospekte ir V. Kudirkos aikštėje.

Renginio programa

 

10-20 val. Užgavėnių kermošius – pilvo ir geros nuotaikos atlaidai.

I štriopa. Ėjimas kiaurai

12 val. Nacionalinė Kanapinio ir Lašininio svitos ekspedicija per Morės kermošių (nuo Odminių skvero iki V.Kudirkos a.)

 

II štriopa. Pasisveikinimas

12.30 Žiauriai iškilmingas ir garsus šventės atidarymas (V.Kudirkos a.)

III štriopa. Čiumba, jumba, čia, čia, čia

 

13-15 val. Žaidimai, atrakcionai mažiems ir dideliems.

IV štriopa. Pirmyn-atgal

15-16 val. Procedūros „Sveikuolių koledže”, „Paranormalijos centre”, grožio butike  „Pupočka”.

V štriopa. Viens prieš kitą

16-17 val. Baisiai dvasingas Didysis Užgavėnių persirengėlių koncertas „Džiūn pa pa”, Lašininio ir Kanapinio dvikova, Morės pasmerkimo dekretas

VI štriopa. Lenciūgėlis

17 val. Morės palydėjimas bėgamuoju žingsniu į sveikatinimo vietą (iš V.Kudirkos a. iki Karaliaus Mindaugo tilto)

VII štriopa. Prauskis, baba!

17.30 val. Morės ekspedicija „Upe žemyn“

VIII štriopa. Kas kur nori, ten ir eina

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button