Jau netrukus, balandžio 26-27 dienomis, publikai bus pristatytas ilgiau nei pusmetį kurtas režisieriaus Aliaus Veverskio audiovizualinis spektaklis pagal rašytojo R. Gavelio „Vilniaus pokerį”. Netradicinėje erdvėje – VGTU „LinkMenų fabriko” angare – pirmą kartą romanas peržengs literatūros meno lauką.
A. Veverskis: maloniai šiurpi atmosfera
Anot režisieriaus, spektaklyje pinasi mistiškas detektyvas ir makabriška meilės istorija. Pagrindinis herojus Vytautas Vargalys ieško visą valdančios jėgos, kurią vadina JIE, apraiškų. Veiksmas plėtojamas per mitologinį siužetą: karžygio kovos su „slibinu” ir jo meilė moteriai. Vargalys, inspiruotas Lolitos, ieško prasmės ir bando nukauti priešą. Visiems nuo pat pradžių aišku, kad ši užduotis – neįmanoma.
„R. Gavelis rašo mito struktūra, tik šiuolaikiškai ir moderniai, kaip nebuvo iki tol būdinga lietuvių literatūrai. Nuo pat pradžių mane patraukė šio romano kuriama atmosfera, kaip ji mane veikia – sukelia malonų slogumą”, – pasakoja Alius Veverskis.
Romano inscenizaciją sukūrė režisierius kartu su dramaturgu Matu Vildžiumi. „Vilniaus pokerio” personažus įkūnys jaunosios ir vyresniosios kartos aktorių derinys, kaip sako kūrybinė grupė, leidęs iš įvairių perspektyvų ir patirčių pažvelgti į medžiagą. Tai aktoriai – Gediminas Rimeika, Julija Šatkauskaitė, Šarūnas Zenkevičius ir Valerijus Jevsejevas.
Ekranuose – Vilnius
Kino vizualizacijas kurianti menininkų komanda – Aneta Bublytė, Ugnius Tuleikis ir Vytautas Narbutas – atskleidžia, kad jų užfiksuotuose vaizduose bus galima pamatyti Vilnių, kokio dar nesate matę, ar pastebėti kasdienės aplinkos detales, į kurias eidami per miestą galbūt neatkreipiate dėmesio. Be to, žiūrovai gal pamatys vaizdus, kuriuos jau matė tūsktantį kartų, tik dabar tai galės stebėti iš kitos perspektyvos.
„Vienus kadrus filmuodavome tikslingai, žinodami, ką norime užfiksuoti, tačiau būdavo ir taip, kad tiesiog išėję į Vilniaus gatves fiksuodavome tai, ką pats miestas mums nori parodyti tądien. Manau, kad miestas – ne vien architektūra, miestas yra žmonės, jų išgyvenami jausmai. Tai ir stengėmės atskleisti spektaklio vizualizacijose”, – pasakoja A. Bublytė.
Spektaklio kostiumus sukūrė dizainerė Lina Andriukonė. Žiūrovai galės pamatyti derinamus praeities ir dabarties įvaizdžius. Didelis dėmesys, kaip teigia kūrėjai, bus skiriama ir grimui. Juo rūpinsis Karolis Ruzgas. Spektaklio šviesų dailininkas – Vaclovas Grinius.
Gyva vokalinė muzika
Spektaklyje daug dėmesio skiriama ne tik vaizdui, kino vizualizacijoms, bet ir muzikai. Kaip pasakoja kompozitorius Matas Drukteinis, pasirinktas galbūt šiek tiek netradicinis sprendimas dramos spektakliuose. Muzikinį paveikslą kurs vokalinis ansamblis „B2″.
„Nuo pat pradžių norėjome, kad spektaklio garsinę aplinką sudarytų balsai, lyg antikinis choras. Žinoma, tai aliuzija į tą modernų miesto epą, kurį vysto R. Gavelis. Rašydamas muziką, ieškojau savito skambesio, kuris ne tik kurtų reikalingą atmosferą, bet ir atskleistų tiek mūsų, tiek ir paties Gavelio koduotą simboliką”, – spektalio muziką pristato Matas Drukteinis.
Audiovizualinio spektaklio įgyvendinimą parėmė Lietuvos kultūros taryba, ascociacija LATGA, Vilniaus miesto savivaldybė. Pagrindinis partneris – Vilniaus Gedimino technikos universiteto „LinkMenų fabrikas”.
