Balandžio 5-8 d. Vilniaus kongresų rūmuose griaudės G. Verdi muzika, – sugrįžta populiariausias Vilnius City Operos spektaklis „Trubadūras“. Kartu su Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, „bohemiečiai“ vėl įtrauks žiūrovus į siužeto vingiais geriausiems šiandienos trileriams ar „Sostų karams“ nenusileidžiančią istoriją. Čia rasime ir biblinę brolžudystę, degančius laužus ir deginamus žmones, mirtinus prakeiksmus, herojiškus, savanaudiškus ir ciniškus poelgius, nemarią meilę bei ryškius personažus.
Šiandien, kaip niekada anksčiau skirtybės ir bendrumas tampa jautriomis ir itin svarbiomis temomis, kaip ir kiekvieno iš mūsų identitetas, tapatybė ir jų vertė. Laike, kuomet vieni priversti bėgdami palikti savo namus ir šalį vos su keliais vertingiausiais daiktais, o kiti negali apsispręsti į kelis lagaminus sutalpinti reikalingus atostogoms svetur daiktus. Kai tėvai ir jų vaikai žengia į mirtimi galinčias pasibaigti keliones, vardan tos menkos geresnio rytojaus galimybės, o jų kaimynai tveriasi aukščiausias tvoras, saugodamiesi silpnesnių už juos pačius. Kai religija laikoma kovos įrankiu, o ginklas paauglio rankoje kasdien sėja mirtį ten, kur klega vaikų balsai. Ir tai – vos keletas pavyzdžių, įrodančių, jog mitiniu atrodantis operos siužeto pasaulis, kupinas neapykantos svetimam ir nepažįstamam, iš tiesų skausmingai duria į šiandieną. Juk ar tikrai mes esame tokie skirtingi, ir ar tikrai mokame atpažinti artimiausią žmogų?
„Trubadūro“ istorija pasakoja apie tai, kaip kerštas ir neapykanta naikina žmogaus sielą, ji panardina žiūrovą į meilės ir pavydo, pykčio ir karo sūkurį. Kilmingųjų šeima ir klajūnai čigonai buvo pasirinkti operos libreto autoriaus. VCO interpretacijoje, išskirtiniai Jono Morrellio kostiumai romų įvaizdį pakeičia japonų mados ir gotikinių detalių kūriniu, tokiu būdu ištrinant tautybę, rasę ar bet kokius žmones skiriančius ženklus. Juk iš tiesų apie tai ir yra ši drama: apie du, likimo išskirtus brolius, negalinčius atpažinti vienas kito dėl skirtingų rūbų, aplinkos, kurioje jie augo. Tik kažkas giliai jų viduje gali suvirpėti tą lemtingąją minutę…
„G. Verdi muzika man asmeniškai yra artimiausia iš visų – temperamentu, nenumaldoma emocijų lavina ir savo vidine dramatine jėga. „Trubadūro“ turėjau laukti net dešimt metų nuo savo paskutinio Verdi pastatymo, – juk savo repertuarą visada kūrėme pagal solistų balsus ir jų galimybes, ir tik paskutiniaisiais metais jie subrendo tiek, kad laisvai galėtų atlikti Verdi muziką, reikalaujančią stiprių dramatinių balsų. Tiesa, šiuose spektakliuose išgirsit nemažai užsienio solistų, jau spėjusių tapti pilnakraujais VCO šeimos nariais, bet tai tik įrodo mūsų solistų didelę sėkmę pasaulinėse scenose. Visuomet džiaugiuosi, jog šią muziką mūsų spektakliuose atlieka Gintaro diriguojamas orkestras. Man asmeniškai nėra kito tokio dirigento pasaulyje, kuris taip idealiai diriguotų Verdi muzika. Prieš aštuoniolika metų mes susitikome statydami Verdi „Kaukių Balių“ ir tas lemtingas susitikimas pakeitė ne tik mūsų, bet ir daugelio kitų žmonių gyvenimus ir karjeras.“, – yra pasakojusi režisierė Dalia Ibelhauptaitė, nekantraujanti išvysti naujai atgimsiančią „Trubadūro“ istoriją su atnaujinta solistų sudėtimi.
Spektakliuose išvysite: brazilų kilmės tenorą Thiago Arancam, praėjusį sezoną sužibėjusį de Grijeux vaidmens interpretacija „bohemiečių“ „Manon Lesko“ spektakliuose, latvių baritoną Janį Apeinį, Azučenos vaidmenyje debiutuosiančią Ieva Prudnikovaitę ir premjerose dainavusius Jovitą Vaškevičiūtę, Sandrą Janušaitę, Tadą Girininką. Taip pat – puikiai į dramos veiksmą įsiliejantį Kauno Valstybinį chorą ir Vilniaus City Operos jaunųjų solistų ansamblį.
