Teatras

Naujos roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ laukiant: įdomiausi faktai, kurių tikriausiai nežinojote apie „Romeo ir Džuljetą“

Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“ – neabejotinai vienas dažniausiai kūrėjų linksniuojamų kūrinių. Nepaisant neblėstančio daugiau nei prieš 400 metų parašytos pjesės populiarumo, daugelis vis dar nežino, kad Romeo ir Džuljetos legenda paremta tikrais faktais, kad žymioji balkono scena vyko visai ne balkone ar kada ir kas tapo pirmąja Lietuvos Džuljeta. Tragišką beprotiškos meilės istoriją roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“ metų pabaigoje vėl prikelsiantys kūrėjai atskleidė šūsnį įdomybių ir faktų apie „Romeo ir Džuljetą“, kuriuos privalo žinoti kiekvienas meilei neabejingas pilietis.

Lietuvoje Romeo ir Džuljetos istorija teatro scenoje pirmą kartą parodyta 1955 m. Klaipėdos dramos teatre. Pirmąją šalies Džuljeta tapo teatro aktorė Marija Černiauskaitė.

Viljamo Šekspyro Džuljetai yra vos 13 metų. Spėjama, kad Romeo galėjo būti 14–16 metų.

 

Viduramžių Italijoje išties egzistavo dvi tarpusavyje kariaujančios šeimos – Montekiai ir Kapulečiai, tačiau pirmasis apie juos užsiminė ne Viljamas Šekspyras savo tragedijoje „Romeo ir Džuljeto“, o poetas Dantė savo XIV a. šedevre „Dieviškoji komedija“.

Manoma, kad garsioji scena balkone vyko visai ne balkone. Šekspyras rašo, kad Džuljeta pasirodė lange, tačiau jis nemini balkono. Būtų keista, jei jis minėtų balkoną, kadangi tuometinė Anglija nė nenutuokė, kas toks yra balkonas. Visgi, balkonas tapo tokia svarbia meilės istorijos dalele, kad XX a. pradžioje jis buvo prilipdytas net ir prie Džuljetos namo Veronoje.

Pačioje XVI a. pabaigoje, kuomet buvo sukurta pjesė, moterims buvo draudžiama vaidinti teatre, todėl Džuljetos vaidmenį tuo laikotarpiu atlikdavo vyrai. Moteris Džuljetą pirmą kartą įkūnijo tik 1660 m.

 

Pasakodami Romeo ir Džuljetos istoriją aktoriai pirmą kartą pasibučiavo scenoje.

Romeo ir Džuljetos istorija tokia populiari, kad pagal ją buvo sukurtos ir pastatytos 27 operos, taip pat dešimtys baletų, miuziklų, džiazo pasirodymų, kino filmų, šokio spektaklių, net „Twitter“ serijų ciklas.

Romeo vardu daugelyje kultūrų vadinamas itin romantiškas vyras.

 

Romeo ir Džuljeta susituokė praėjus vos 24 valandoms nuo pažinties akimirkos.

Manoma, kad V. Šekspyras pjesę „Romeo ir Džuljeta“ parašė išvydęs Arthuro Brooko itališką pasaką „Tragiška Romeo ir Džuljetos istorija“.

Ir Romeo, ir Džuljeta buvo vienturčiai.

 

Romeo ir Džuljetos istorija padėjo Veronai pelnyti meilės miesto vardą, nors V. Šekspyras šiame mieste niekada nesilankė.

Džuljetos namo Veronoje sienos nuolat marginamos meilės žinutėmis. Turistai jų palieka tiek daug, kad namo prižiūrėtojai yra priversti du kartus per metus sienas nuvalyti. Sienos paprastai valomos Valentino dieną ir rugsėjo 17-ąją, per Džuljetos gimtadienį.

Pjesę „Romeo ir Džuljeta“ originalo kalba (anglų k.) sudaro 25 948 žodžiai.

 

Šekspyras parašė 38 pjeses. Manoma, kad „Romeo ir Džuljeta“ buvo jo 10-oji pjesė.

Romeo ir Džuljetos legenda Lietuvoje dar kartą atgims gruodžio pabaigoje, kuomet publikai Vilniaus „Siemens“ arenoje ir Klaipėdos „Švyturio“ arenoje bus parodytas naujausias Kęstučio Antanėlio roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymas. Kūrinį režisuoja fantazijos ir idėjų nestokojantis aktorius ir režisierius Ramūnas Cicėnas. Pagrindinius Romeo ir Džuljetos vaidmenis atliks Ieva Zasimauskaitė ir Justinas Jarutis. Apie savo vaidmenis roko operoje jau paskelbė ir būrys kitų šalies teatro bei muzikos žvaigždžių: Vidas Bareikis, Kęstutis Cicėnas, Mindaugas Papinigis, Marius Jampolskis, Paulius Šinkūnas ir Aidas Barkauskas.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
1 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Lina
Lina
2 metus

Negaliu nepasidalinti savo įspūdžiu, šįvakar patirtu Vilniaus Siemens arenoje, atvykus į spektaklį “Meilė ir mirtis Veronoje”. Įspūdis blogesnis, negu bet kada bet kuriame prasčiausiame spektaklyje. Man įdomu, kodėl taip atsitiko.

Lina
Lina
2 metus

aučiuosi nuoširdžiai supykusi ant režisieriaus Cicėno, ant prodiuserių ir organizatorių – sugadintas vakaras!!! Spektaklis – visiškas mėšlas. Susirinko begėdžiai žmonių pinigus – ir sudie, sąžine. Pakišo kažkokį kratinį – nei muzikos, nei vaidybos, nei reginio, nei etikos, nei estetikos, nei pagarbos žiūrovams… Nieko teigiamo, jokio gero žodžio neįmanoma išspausti. Šventinis vakaras. Žmonės suvažiavę iš visos Lietuvos… Atsivedę į spektaklį svečius užsieniečius… Sėdint salėje, aplink ošė visuotinis nepasitenkinimas. Na bet kažkas gi turi atsakyti už tai, kad įvyksta tokia kiaulystė- pasityčiota iš tūkstančių žmonių… Kas kaltas, kad tai įvyko? Labai nemalonūs vaizdeliai (kurių atsikratyti sunku, nes perdaug jau jie šlykštūs)- kai… Skaityti daugiau

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button