Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Hamletas“, aplankęs garsiausius festivalius visoje Europoje ir ne tik, sugrįžta į Lietuvos širdį – Trakų pilį. Williamo Shakespeare’o įkurdinto Elsinoro pilyje, O. Koršunovo perkelto prie šiuolaikinių grimo staliukų, „Hamleto“ laukia dar vienas išbandymas – tai XIV-ąjį amžių menančios Traukų pilies kiemas. Spektaklis įvyks jau šį šeštadienį, liepos 27 d.
Pasak režisieriaus, „Hamletas“ – tai žingsnis, kuriam reikėjo pribręsti. Jo vardo teatrui tam reikėjo dešimtmečio.
„Iki „Hamleto“ mums reikėjo ilgai bręsti, tai mūsų dešimtmečio spektaklis, dešimt metų ėjome iki jo. Visų ligtolinių spektaklių patirtis, darbo su aktoriais sukaupta patirtis, daugybė užsienio kelionių, klaidų ir atradimų patirtis yra sudėta į „Hamletą“, – teigia O. Koršunovas.
„Hamleto“ premjera – tai ne tik dešimties metų patirčių susumavimas, tačiau ir trejų metų intensyvaus darbo prieš premjerą rezultatas.
„Sulaukęs tam tikro amžiaus supratau, kad turiu užduoti sau esminių klausimų, ir tam itin tiko „Hamletas“, kurį visada norėjau statyti. Aktoriams taip pat pasakiau, kad būsime uždari, spręsime savo asmeninius klausimus ir temas – kas mes esame kaip žmonės, kas mes kaip savo profesijos atstovai. „Hamletas“ – aukščiausias išbandymas tiek profesine, tiek žmogiškąja prasme“, – pasakoja režisierius.
Per dešimtmetį „Hamletas“ tapo vienu lankomiausių Lietuvoje ir intensyviausiai užsienyje gastroliuojančiu spektakliu. Būtent „Hamleto“ pristatymu buvo pažymėtas režisieriaus O. Koršunovo ir jo teatro sugrįžimas į prestižinę Venecijos bienalę po 16 metų pertraukos. Venecijos publika buvo vieninga – vilniečių spektaklis tapo vienu ryškiausių pasirodymų tų metų bienalėje.
„Tai įspūdingiausi aplodismentai, nuskambėję šių metų Venecijos bienalėje“, – po spektaklio teigė ir vienas iš bienalės organizatorių.
Venecijos bienalė – ne vienintelė garsi scena, priėmusi O. Koršunovo „Hamletą“. Spektaklio „sąskaitoje“ – esminiai Europos festivaliai ir teatrai, pradedant pasauline premjera Stavangeryje (Norvegija), tęsiant pasirodymais BOZAR menų centre Briuselyje (Belgija), „Teatro di Roma“ Romoje (Italija), „Euro-Scene“ Leipcige (Vokietija), NET Maskvoje (Rusija), Belfasto festivalyje (Jungtinė Karalystė), „Temporada Alta“ Žironoje (Ispanija), Atėnų ir Epidauro festivalyje (Graikija), festivalyje „Nuo rudens iki pavasario“ Madride (Ispanija). Taip pat aplankyti tarptautiniai festivaliai Kroatijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Gruzijoje, Baltarusijoje.
„Hamleto“ trupė atlaikė du intensyvius turus – po teatro antraisiais namais tapusią Prancūziją ir tolimąją Kiniją. Pastaroji – ne vienintelė kitame kontinente aplankyta šalis. „Hamleto“ gastrolių istorijoje – įrašai apie pasirodymus Brazilijoje ir Taivane.
Prisiminus „Hamleto“ užuomazgas, derėtų paminėti vieną svarbų faktą – režisierius O. Koršunovas turėjo idėją vaidinti Hamletą pats. Atsisakė vien dėl to, jog tai reikalauja itin didelio fizinio pasiruošimo. Tad aktoriaus Dariaus Meškausko kuriamas Hamleto vaidmuo režisieriui – itin artimas ir svarbus.
„Darius Meškauskas šiame spektaklyje yra mano alte ego“, – teigia O. Koršunovas.
„Hamletas“ pradėjo naują OKT teatro etapą ir spektaklių trilogiją, kuria buvo vystomos esminių egzistencinių aktoriaus ir režisieriaus profesijų klausimų paieškos. Antroji trilogijos dalis – „Dugne“, trečioji – „Žuvėdra“.
„Trilogijoje akcentavome tikrovės paieškas, savo profesijos pagalba bandėme atsakyti į esminį klausimą kas mes tokie, kas yra aktorius ir režisierius, kas yra dabartinis žiūrovas. Rėmėmės hamletišku principu, kuomet spektaklis turi būti suvaidintas tam vienam svarbiausiaim žiūrovui, kuris, ko gero, esi pats. Tik tada tai gali būti paveiku visiems“, – keliamus klausimus vardina režisierius.
Pasak O. Koršunovo, nors visos trilogijoje pastatytos pjesės yra klasikos kūriniai, parašyti tokių autorių, kaip W. Shakespeare’as, Maksimas Gorkis ir Antonas Čechovas, kiekviena jų yra tarsi lakmuso popierėlis šiuolaikiškumui.
„Tai yra labai geros pjesės eksperimentuoti. Jos tarsi pasmerktos paieškoms. „Hamlete“, „Dugne“, „Žuvėdroje“ tęsiamos tos pačios temos: šiuolaikinis teatras, šiuolaikinis aktorius, šiuolaikinis žiūrovas. Visas šias dalis jungia ypatingas dėmesys aktoriams. „Hamlete“ apskritai atsisakome tradicinės teatrinės erdvės – čia nebelieka skirties tarp scenos ir užkulisių, o aktoriai žiūrovų akivaizdoje sėda prie grimo staliukų, grimuojasi ir čia pat kuria vaidmenis. „Dugne“ aktoriai ir žiūrovai sėdasi už vieno stalo, taip visiškai panaikinant rubikoną tarp žiūrovų ir aktorių. „Žuvėdroje“ šis procesas vystomas dar radikaliau, tarsi siekiant įspūdžio, jog istorija vyksta kartu su žiūrovu“, – pasakoja O. Koršunovas.
O. Koršunovo „Hamletas“ pagal W. Shakespeare’ą – jau liepos 27 d., 21:30 val., Trakų pilyje. Vaidins aktoriai Darius Meškauskas, Giedrius Savickas, Tomas Žaibus, Nelė Savičenko, Darius Meškauskas, Julius Žalakevičius, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas, Jonas Verseckas, Rasa Samuolytė ir Vaidotas Martinaitis.
