Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras šiemet žada dvi lietuviškas premjeras, taip pat žiūrovų teatre lauks žymūs lietuvių atlikėjai, pastaruoju metu koncertuojantys užsienyje.
„Džiugu, kad naujame sezone bus daug simbolinių vietų, daug Lietuviškos, Lietuvos kūrybos elementų. Man labai džiugu net ir iš tos pusės, kad bilietų pardavimas eina labai neblogai, lyginant su visais metais, kad salės, tikėtina, bus pilnos, kaip ir įprastai būna. Džiugu, kai žmonės sako, kad pas mus sunku nusipirkti bilietus“, – sezono pristatymui skirtoje konferencijoje ketvirtadienį sakė laikinasis teatro vadovas Sigitas Žutautas.
Anot LNOBT muzikos vadovo Roberto Šerveniko, šį sezoną laukia dvi premjeros: jau 2018 kovą žiūrovai galės pamatyti ir išgirsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą kompozitoriaus Gintaro Sodeikos operą „Post futurum“, kurią režisuos teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Gegužės 31-ąją laukia Wolfgango Amadeaus Mozarto (Volfgango Amadėjaus Mocarto) operos „Idomenėjas“, pastatyta garsaus britų režisieriaus Grahamo Vicko (Grehemo Viko), operai diriguos austrų dirigentas Johannesas Wildneris (Johanesas Vildneris).
„Kadangi 2018 metai yra valstybės atkūrimo šimtmetis, tad vasario 16 dieną bus neįprastas šventinis koncertas, kuriame dalyvaus daug dirigentų, skambės šešių kompozitorių kūriniai, tai bus vienas valstybės paminėjimo akcentų“, – sakė R.Šervenikas.
Teatras birželį gastroliuos Taline, kuriame parodys Giedriaus Kuprevičaus baletą „Čiurlionis“, Giuseppe Verdi (Džiuzepės Verdžio) opera „Don Karlas“ bei Krzysztofo Pastoro „Romeo ir Džiuljeta“ pagal Sergejaus Prokofjevo muziką. Gegužę į Vilnių atvyks ir Talino teatras. Taip pat vyks tradicinis Virgilijaus Noreikos konkursas, choras pristatys koncertą „Tutti“ su dirigentais Česlovu Radžiūnu ir Martynu Staškumi, spalį laukia „Traviata“ su 80-metį švęsiančiu Eduardu Kaniava.
Laisvės gynėjų dienai Sausio 13-ąją skambės Algirdo Martinaičio „Pieta“ – kūrinys, parašytas prieš 20 metų. Be LNOBT orkestro ir choro bei kamerinio choro „Aidija“, koncerte dainuos solistai Joana Gedmintaitė ir Ramūnas Malikėnas.
„Kūrinys neskambėjo labai labai ilgai ir mums atrodo, kad jis nepelnytai primirštas. Tai – svarbus kompozitoriaus Martinaičio kūryboje etapinis kūrinys, kuris labai atliepia sausio 13-ąją“, – sakė R.Šervenikas.
Be etatinių solistų, šį sezoną bus kviečiami šiuo metu daugiausia užsienio teatruose dirbantys garsūs lietuvių operos atlikėjai Milda Tubelytė, Merūnas Vitulskis, Justina Gringytė, Kristian Benedikt (Vaidas Vyšniauskas), Kostas Smoriginas, Katerina Tretjakova, Almas Švilpa, Laimonas Pautienius.
„Kai visi kalba apie emigraciją, tiesiog žiūri, pasirašinėji kontraktą su solistu, atkreipi dėmesiu: solistas lietuvišku vardu ir pavarde, o rezidavimo vieta – Vokietija, Austrija. Tokios Lietuvos realijos“, – pripažino S.Žutautas.
LNOBT baleto direktorė Rūta Butvilienė sako, jog pirmoji baleto premjera laukia gruodžio pradžioje – tai bus Martyno Rimeikio „Procesas“ pagal Franzo Kafkos (Franco Kafkos) romaną. Antroji premjera – balandžio pabaigoje pasirodysiantis klasikinis baletas „Korsaras“. Šiame sezone ketinama pasikviesti ir primabaleriną Švedijoje, Nyderlanduose, Kanadoje ir kitur šokančią Jurgitą Dronina.
Baletas vyks ir gastrolių į kiniją – Beveik mėnesį ten bus rodomas „Gulbių ežeras“, dar tariamasi dėl gastrolių šioje šalyje vasarį.
Šiemet bus sulaukta 5 naujų šokėjų: 4 merginų ir vieno jaunuolio, kuris yra prancūzas.
„Trys merginos – iš Čiurlionio meno mokyklos, viena – (Rusijos – BNS) Vaganovos mokyklos mokinė, bet lietuvė. Galime didžiuotis, kad lietuviai grįžta į teatrą“, – sakė R.Butvilienė.
Iš viso per sezoną turėtų vykti 149 renginiai: 73 operos, 67 baletų pasirodymai, 42 spektakliai vaikams.
Priestato idėjos neatsisako
LNOBT direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas sakė, kad gegužės pabaigoje įsigijo akustinių skydų sistemą, įrengtas scenos takų apšvietimas užkulisiuose, rekonstruotas teatro šaldymo-vėdinimo sistemos valdymas, sutvarkyti 10 persirengimo kambarių, rekonstruota dalis šilto oro tiekimo sistemos.
Kultūros ministerija dar vadovaujant buvusiam direktoriui Gintautui Kėvišui šiemet buvo pristabdžiusi investicijas į teatrą, tačiau jas atnaujino atėjus S.Žutautui – jis užsimena, kad teatras ir toliau tęs investicijas „tiems darbams, kurių skaidrumu neabejojama“, t.y. bus tęsiamas scenos mechanizmų, priešgaisrinių, elektros instaliacijos ir apšvietimo sistemų atnaujinimas.
Kiek daugiau nei du mėnesius teatrui vadovaujantis S.Žutautas sako, jog kaip ir šiemet, 2018-aisiais tikimasi sulaukti 10-11 mln. eurų valstybės finansavimo, sudarančio tris ketvirtadalius teatro lėšų – pinigai bus skiriami ir atlyginimams, ir investicijoms. Direktorius neatmeta ir ankstesnių planų, jog ateityje būtų statomas ir LNOBT priestatas.
„Vis dar tariamės su savivaldybe, ar čia bus požeminis parkingas, ar ne. Yra du klausimai. Jei būtų parkingas, būtų didelė sinergija statant techniškai pamatus, būtų tiesiog sutaupomi pinigai. Antra,- jei parkingo nebus ir mes pastatytumėme priestatą, tai parkingo čia daugiau ir neatsiras, nes „palįsti“ po pastatu neišeis. Tad klausimas atviras, svarstomi įvairūs variantai, tuo pačiu tariamasi su Vilniaus savivaldybe“, – dėstė jis.
Pasak LNOBT vadovo, apsispręsti, ar priestatas reikalingas, būtina iki 2020 metų, jei norima gauti Europos Sąjungos paramą.
S.Žutautas taip pat tikina, kad didesnių permainų kalbant apie teatro personalą, išskyrus išėjusius į pensiją ar kelis kitą darbą pasirinkusius atlikėjus ir muzikantus, neįvyko, pertvarkant valdymą, anot jo, atsisakyta principo, kuomet žmonės administracijoje buvo pavaldūs dviems vadovams, dalies biurokratinių procedūrų.
„Buvo tokių, kurių neišlaikėme dėl pinigų. Tikrai nenorėjo prisidėti tik vienas užsienio dirigentas (italų dirigentas Gianluca Marciano – BNS), bet ne darbuotojas (…). Jei solistas arba šokėjas, arba orkestrantas randa darbą užsienyje, dažnai mūsų pinigai yra nekonkurencingi“, – teigė jis.
Autorius: Ignas Jačauskas
