Naujasis Keistuolių teatro sezonas alsuos pokyčiais – tiek vykstančiais jau dabar, tiek laukiančiais netolimoje ateityje. Vienas iš teatro įkūrėjų, aktorius bei režisierius Aidas Giniotis teigia, jog per ateinančius mėnesius Keistuoliai ne tik pristatys kelias naujas premjeras, bet ir atsisveikins su vienu dideliu bei svarbiu etapu, kurio baigtį žymės ne tik kitais metais sukaksiantis solidus trisdešimties metų jubiliejus, bet ir prasidėsianti teatro patalpų rekonstrukcija. Šių artėjančių pasikeitimų akivaizdoje Keistuolių teatras nusprendė nesidengti po skambiais šūkiais ir naujame sezone tikisi su žiūrovais pasidalinti vidinėmis teatro nuotaikomis, užmegzti betarpiškesnį ryši bei pristatyti komandiniame darbe gimusius atradimus.
Vienintelė sezono premjera suaugusiems – režisierės Ievos Stundžytės komedija „12 naktis, arba Kaip norite“ pagal V. Šekspyrą – į teatro sceną sugrąžina besąlygiškos meilės paieškas. Spektaklyje pasirodantys skirtingų kartų aktoriai savitai bei šiuolaikiškai interpretuoja klasikinę pjesę, ieškodami atsakymo į klausimą – mylėti ar būti mylimiems? Jausmų blaškomi spektaklio herojai kviečia žiūrovus ne tik iš naujo patikėti nemirtinga meile, bet ir kelti lyties tapatumo, daugiaprasmio maskavimosi, savojo identiteto paieškų klausimus. Anot kūrėjos, spektaklis skirtas visų pirma tiems, kurie jaučiasi nusivylę bei praradę tikėjimą ne tik aplinkiniu pasauliu, bet ir teatru. „Tikiuosi šiuo spektakliu sukurti kažką gryno ir švaraus, noriu sukurti iliuziją, kuria galima būtų patikėti ir įgyvendinti ją realiame gyvenime“, – apie naująją komediją pasakojo režisierė.
Lapkričio pabaigoje bei artėjant šventiniam laikotarpiui Keistuolių teatras nudžiugins jaunuosius žiūrovus dviem premjeromis – Ramunės Skrebūnaitės režisuotu spektakliu apie magiškuosius išdykėlius bildukus bei režisieriaus Aido Giniočio vaidybiniu pasakojimu vaikams apie Boleslovą Bajorą. Ramunė Skrebūnaitė, „keistuolių“ gerbėjams geriausiai pažįstama kaip teatro scenografė bei kostiumų kūrėja, debiutuoja su vaikams nuo 3 metų skirtu nuotaikingu, žaidimo principu paremtu spektakliu, tyrinėjančiu beribę mažųjų fantaziją. Įsivaizduojami draugai – bildukai – ne tik prisiima kaltę už padykėlių išdaigas, bet ir moko vaikus įveikti daugybę mažų ir didelių baimių. Tuo tarpu prieššventiniu laikotarpiu į sceną žengsiantis A. Giniočio Boleslovas Bajoras, nestokojantis lietuvių liaudies motyvų, mažiesiems žiūrovams atskleis įsimintiną bajoro, išsiruošusio į pasaulį ieškoti savo kilmei deramos profesijos, odisėjos istoriją.
Šį rudenį Keistuolių teatre taip pat nugriaudės triukšminga ir ne mažiau įspūdinga šventė – teatralizuotas koncertas, kurio epicentre atsidurs šiemet pristatyta roko fantasmagorija „Edis Agregatas, arba Nemirštančio optimisto gyvenimas ir mirtis“. Savaip interpretuodami vis stipriau lietuvių kultūroje šaknis įleidžiančią vakarietišką tradiciją „keistuolių“ aktoriai bei muzikantai paskutinėmis spalio dienomis visas teatro patalpas užpildys roko skambesiu, neeiliniais kostiumais ir steampunk stiliaus distopijos elementais. Roko fantasmagorijoje skambančios autorinės dainos taip pat visai netrukus išvys dienos šviesą audio formatu. Neužmirštas liks ir tradicinis Keistuolių teatro naujametinis renginys „Laimingų Keistų“, kuris šiais metais bus dedikuotas atsisveikinimui su reikšmingu etapu, artėjančiu prie neišvengiamos pabaigos. „Tokioje „keistuolių“ salėje, kokia ji yra dabar, Naujuosius metus švęsime paskutinį kartą. Naudodamiesi šia proga surengsime atsisveikinimą su dalykais, kuriuos žiūrovai išgirs bei pamatys paskutinį kartą, bus galima sudalyvauti aukcione, kurio metu išdalysime daugybę nostalgiškų smulkmenų ir ne tik; be to, suskambės kai kurios senesnės dainos, su kuriomis norime atsisveikinti, tačiau iki šiol vis negalime to padaryti“, – planais dalijosi A. Giniotis.
Dar viena tradicinė šventė – „Zenono“ apdovanojimai, skirti paminėti Tarptautinę teatro dieną – taps paskutiniu renginiu, po kurio beveik trisdešimtmetį vilniečiams bei miesto svečiams pažįstama Keistuolių teatro salė užvers duris rekonstrukcijai. Iki tol „keistuoliai“ viliasi žiūrovams ne tik perduoti malonų pokyčių laukimo bei tarpusavio suartėjimo jausmą, bet ir pripratinti prie naujienų bei eksperimentų, vis labiau išryškėjančių įprastame šio teatro veide.
